Įsivaizduokite. Iš vakaro išleidžiu visuotinį įsakymą – visiems (tai yra man) keltis 8.00 val. Pabundu aštuntą ir skubos tvarka priimu įsakymą dėl trečios pavasario savaitės laiko įvedimo. Atsuku valandą atgal. Toliau miegu ramiai. Atsikėlęs priimu naują įstatymą – perkelti II-ą Kalėdų dieną į šiandien. Taip atsiranda viena prailginta poilsio diena. Kitą dieną priimu sprendimą netenkinti vidaus reikalų ministro atsistatydinimo pareiškimo (ministrą galima patenkinti ir kitaip, pavyzdžiui, paskiriant jam premiją - 100 MGL), tada prisimenu kad paskutinis ministras emigravo iš Lietuvos prieš savaitę – taigi tenkinti nebėra ką. Na ir gerai, tegul tenkinasi jie visi patys.
Atsiveria visai neblogos perspektyvos. Daug kam kils klausimas iš ko aš gyvensiu. Ogi iš valstybės biudžeto kaip ir visi padorūs valdovai, oi, atsiprašau, - valdininkai atsiprašant. Biudžetą surinksiu per antstolius iš emigrantų, nustatęs jiems išvykimo mokestį. Kadangi niekas negalės prieštarauti (nes esu išrinktas vienbalsiai, t.y. pats save rinkau vienu balsu) mokestį galėsiu reguliuoti. Manau, kad jis bus progresyvinis, t.y. kiek progresuos mano prezidentinės didenybės šiza, taip progresuos ir išvykimo mokestis.
Beje, kitų mokesčių nebebus. Užteks kad surinkčiau iš kiekvieno išvykstančio po eurą už mėnesį. Jeigu išvykstantys pradės virsti išnykstančiais - mokestis tikrai progresuos. Trijų milijonų per mėnesį man turėtų užtekti. Papildomų pajamų gausiu iš turistų – lietuvių. Turėtų atsirasti keistuolių kurie užsimanys karts nuo karto sugrįžti į Lietuvą ir pavirkauti prie kokių nors bebaigiančių sugriūti tėvų namų, ar apsikabinę parymoti prie vartelių. Na ir kitokių sentimentalų turėtų apsilankyti. Taigi, kaip sakoma, pinigų bus. Trečio ar ketvirto pasaulio šalių atstovus samdysiu kaip aptarnaujantį personalą. „Dzin-dzen-dziu“, - paduokite prašau man įsakymų knygą... „Kliausau prezidente, chai chai.“ Ir t.t.
Tai bus pati demokratiškiausia diktatūra. Nuomonę, visi piliečiai (t.y. aš) galės reikšti kokią tik nori ir kur tik nori. Niekas už tai nepatrauks baudžiamojon ar kitokion atsakomybėn, nes nebus kam traukti.
Beje, jeigu vienas kitas nesusipratėlis, užsikalęs pinigų bandys sugrįžti ir apsigyventi baigiančiuose sugriūti valdovų rūmuose, išleisiu įsakymą finansiškai remti ir skatinti išvykimo iniciatyvas. Taigi sugrįžėliai greitai susipras ir išvyks vėl.
Taigi, manau, kad man turėtų pasisekti. Na nors vieną kartą gyvenime. Tik reikia išlaukti. O laukti liko jau visai nedaug.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!