Kauną šiuo klausimu labai vertinu ir gerbiu buvusią ir esamą valdžią, kuri niekada nepamiršo dviratininkų ir sukūrė miestiečiams fantastiškus dviračių takus ir kuriuos kiekvienais metais plečia arba atnaujina senus. Marijampolė visiška priešingybė Kaunui. Investicijos į miestą padarytos didelės, sudėtos trinkelės, kuriomis nelabai yra kam vaikščioti, bet problema ta, kad dviratininkai visai užmiršti ir vargu, ar sudėjus visus dviračių takus mieste būtų įmanoma būtent dviračių takais nuvažiuoti 30 km, kai toks atstumas normaliam sportininkui tik apšilimas. Aš jau nekalbu apie „aklus“ praeivius, kurie nebaudžiami, turėdami žymiai didesnį pėsčiųjų taką, dažniausiai reguliariai eina dviračių taku. Toks vaizdas, jog specialiai, nekalbu ir apie žmones, kurie vedžioja savo šunis, išskleidę visą pavadėlį galbūt dėl to, kad „nemyli“ jie savo gyvūno, bet galvoja, kad būtent dviratininkas pamatys ir tikrai spės sustabdyti. Taip pat vienas nemalonesnių atvejų, kai jauna šeima vaikšto pėsčiųjų taku ir išbėga mažas vaikas į dviračių taką. Tačiau šiuo atveju tikrai dviratininkas privalo numatyti tokią, kaip galimą, situaciją.

Kalbu apie policiją, kuri tarp šių dviejų miestų skiriasi dviratininkų atžvilgiu kaip diena ir naktis. Valstybė ta pati – Lietuva, įstatymai tokie patys, bet kodėl Marijampolės policija negerbia dviratininkų ir žiūri į juos, kaip į potencialius būsimus pažeidėjus? Bet įdomiausia tai, kad sustabdę tyčiojasi, nepagarbiai bendrauja ir iš karto baudomis grasina. Deja, tai vyksta masiškai, o iš mano aplinkos žmonių daugelis buvo stabdyti, vieni – nubausti, kiti – įspėti. Per studijų laikus Kaune pravažiavau laisvalaikiu ne viena šimtą kilometrų, teko važiuoti netgi pagrindine Kauno arterija Savanorių pr., kuris dar neturėjo dviračių tako ir niekada niekas nestabdė ir nesityčiojo viešai.

Taip, aš kalbu apie keliantį abejonių KET įstatymo 56 punktą, kuris teigia: Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.

Abejotinas dėl to, kad nereikia būti elektromechaniku, jog suprastum, kad dviračio šviesos elementas, vadinamas „tablete“, nepasirūpins tokio galingumo maitinimu, kaip automobilio ar motociklo lempos, kurios gerai matomos dienos metu. Taip pat, kalbant apie liemenę, liaudiškai vadinama „išnara“, nakties metu, kaip neapšviestas šaligatvis, ji yra būtina, bet dienos metu ir dar kai karšta, tiesiog kelia abejonių jos naudingumas ir aš jos niekada nedėviu.

Išvada labai paprasta: kuo mažesnis kaimas, tuo policija labiau jaučia, kad gali pasipinigauti lygioje vietoje. Juk kuo mažiau žmonių, tuo mažesnė tikimybė, kad kažkas kels šiuos klausimus. Ir kam paskui stebėtis, kai reiškiama žmonių neapykanta tiems, kurių šūkis ginti, saugoti, padėti? Ei, įstatymų leidėjai, gal jau pribrendo laikas 56 KET punktą koreguoti, kadangi kiek atsimenu viešoje erdvėje aš ne pirmas pasisakau šiuo klausimu. Jeigu norime nors kiek būti panašūs į senas tradicijas turinčias ES valstybes, kurios giriasi visam pasauliui, jog dviračių jų šalyse daugiau nei motorinių transporto priemonių.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.