Nemėgstu Valentino dienos ir nesuprantu jos. Ne, tik nepagalvokite, jog esu tarp tų vienišų besipiktinančių, bumbančių moterų, kurioms nebuvo lemta sutikti pasakų princą. Savo princą sutikau daugiau nei prieš penkerius metus, tačiau kiek pamenu save, ir tada man Vasario 14 d. nebuvo šventė.
Manau, jog taip vadinama „Meilės diena“ anaiptol nėra Valentino diena. Pagalvokite, juk tiek daug nuostabių dienų metuose. Prisiminkite savo ir artimo žmogaus kartu praleistą laiką.
O dabar atsakykite sau, kas yra svarbiau... Pirmasis jūsų bučinys ar Valentino diena? Pirmi pusryčiai lovoje ar Valentino diena? Pirmos kartu praleistos atostogos ar Valentino diena? Pirmas ir t.t. manau, jog kiekvienos poros gyvenime gausu nuostabių akimirkų, kurios gali tapti mažomis šventėmis. O Valentino diena – juk tai tik raudona spalva pasipuošusi „pirkimo manija“.
Kai kas man gali prieštarauti. Ypač moterys, kurios vasario 14 d. sulaukia dėmesio iš savo vyrų. Tačiau vėl gi... mylintis vyras nelauks visus metus Valentino dienos, kad padovanotų savo moteriai gėlių, paruoštų vakarienę ar nusivestų į koncertą. O moterys, jos taip pat nelauks visus metus, kad apsirengtų gundančiais apatiniais ir uždegtų žvakes.
Gal ateis diena, kai Vasario 14 d. išties bus minima kaip Meilės diena. Gal atsiras ir naujos tradicijos, tačiau šiandien, tai tik vartotojiškos visuomenės auginimas. Manau, šventas Valentinas man pritartų.