Lietuvoje gyvena vos 3 mln. žmonių. Na, ir spėju, surastume dar kokius 3 mln. žmonių pasaulyje, kurie vienaip ar kitaip yra lietuviškos kilmės ar tiesiog emigravo dėl ekonominių priežasčių.
Žinoma, tikslių skaičių nežinau. Tačiau sau svarstau, kokios yra galimybės šiems milijonams žmonių tarpusavyje pareikšti nuomonę dėl Lietuvos ateities ir tiesiogiai kontaktuoti su lietuviu Lietuvoje ar lietuviu, sakykim, Čikagoje, verslo sumetimais Lietuvos ateities kūrimo kryptimi?
Aš nekalbu apie tarpusavio kaltinimų pareiškimą, keiksmažodžius, fanatišką ir keistoką patriotizmą, bet aš kalbu apie viso šio projekto kaip „tautos dialogo“ pragmatinę svarbą. Na, dabar mes susivienijame prie „alaus bokalo“, kai Š. Jasikevičius įmeta kokį lemiamą tritaškį Olimpinėse žaidynėse. Toks tas mūsų, lietuvių Lietuvoje ir lietuvių pasaulyje, dialogas.
Taip pat mes, visame pasaulyje esantys lietuviai, sugiedame Lietuvos himną, kas, mano nuomone, yra labai šaunu, ir mes kažkaip bandome tarpusavyje „pasišnekėti“. Bet mūsų vienybė dažnai sutampa su alkoholio vartojimu, o išgėrus ir aš pats gerokai nusišneku ir jokios pragmatinės perspektyvos tame nematau.
Mano idėjos esmė yra ta, kad Lietuva, turiu omenyje valdžios institucijas, dar niekada nebandė pateikti Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir pasaulio lietuvių pragmatinio dialogo priemonių. Jeigu mes pažiūrėsime į emigravusius žmones ir įvairius internetinius jų forumus, tai juose pasaulio lietuvis įvardijamas kaip lietuvis, gyvenantis ne Lietuvoje. Lietuviai Norvegijoje, Vokietijoje, Anglijoje, JAV - jie visi tarpusavyje diskutuoja gyvenimo, vizų, darbo leidimų ir kt. klausimais. O jeigu mes nedarytume šitos takoskyros ir pakviestume visus tautiečius bendrai kolektyvinei iniciatyvai ir galimybių mainams, kurie būtų įmanomi ir siūlomi internete Lietuvos valdžios institucijų.
Žinoma, tai reikia daryti tik internete. Juk mes turbūt prie kompiuterio praleidžiam daugiau laiko, negu miegodami lovoje. Bet esu tikras, jog tokio internetinio forumo, galbūt net su tam tikromis socialinių tinklų funkcinėmis galimybėmis, sėkmė ir įgyvendinimas yra įmanomas tik aukštų valdžios institucijų iniciatyva ir atitinkamu žiniasklaidos paskatinimu. Labai dideliu paskatinimu.
Tai yra prioritetinis dalykas, šio visuotinio forumo svarba iš tikrųjų būtų labai didelė, jeigu jis būtų įgyvendintas profesionaliai. Sunku, žinoma, numatyti kaip šis vienijantis internetinis puslapis turėtų atrodyti, bet esu tikras, jog jis turėtų turėti pirmiausia tikslinę pragmatinę verslo santykių ir pažinčių plėtojimo perspektyvą. Lietuvis yra be galo apsukrus ir verslus žmogus, jeigu jis sau pačiam ir savo tautiečiui nebūtų priešas. O mūsų nesusikalbėjimas turi tik vieną potekstę – pragmatinio pavydo ir ekonominės naudos.
Galbūt todėl, jog tiesioginiai Lietuvos lietuvių ir pasaulio lietuvių kontaktiniai santykiai niekada neturėjo abipusės naudos, o tik tarpusavio kaltinimus. Aš, žinoma, nekalbu apie emigrantus, kurie savo giminaičiams į Lietuvą atsiunčia dideles sumas pinigų pragyvenimui, bet aš kalbu apie viso lietuviško potencialo pasaulyje vienybę ir jos galimybę virsti realiais darbais Lietuvos labui, nelaukiant valdžios veiksmų ar įsikišimo.
Na, mano draugas, gyvenantis Čikagoje jau 7 metus, man sako tiesiai: „Lietuva - kaimas ir aš ten niekada negrįšiu“. Bet jeigu nebūtų kaimas, sakau, gal grįžtum? To nebus - atsakymas. Išvada – jis turi potencialo kaip žmogus, nes save realizuoja būdamas Čikagoje, tačiau valdžia nesukūrė jam sąlygų. Realiai, mąstyčiau, kad ir nesukurs. Bet... Pagalvojus, galbūt mes tarpusavyje galime įgyvendinti ir be valdžios veiksmų. Nebūtinai lietuvis, gyvenantis Lietuvoje, su lietuviu, gyvenančiu užsienyje. Patys emigrantai galbūt susidomėtų apsižvalgyti bendraminčių emigrantų, kurių bendras uždirbtas kapitalas per ilgus metus dirbant užsienyje, leistų jiems sukurti itin konkurencingą verslą Lietuvoje.
Mano pusbrolis, gyvenęs Airijoje 8 m., sako, grįšiu, kai Lietuvoje atlyginimai pasieks Airijos lygmenį. Bet toks mąstymas yra ne išeitis nei Lietuvos lietuviams, nei pasaulio lietuviams, jeigu mes mąstome į priekį. Faktas yra tas, jog Lietuvoje dabar gyvenantis ir dirbantis auksinis jaunimas ar šiaip veiklūs vidurinio amžiaus žmonės, kuriems gerai gyventi ir Lietuvoje, neturi bendraminčių. Pusę visų mano draugų jau seniai emigravo ir mes kažkokio „bizniuko“ kartu jau nepadarysim, nes tiesiog nėra pokalbio ir priemonių, kad visi lietuviai, taip pat ir Lietuvos, tarpusavyje komunikuotų pragmatiniais ekonominiais sumetimais.
Teko pažinti Vokietijoje tokią vieną lietuvę merginą, kuri gyvenime nusprendė daugiau niekada su niekuo nebekalbėti lietuviškai, net su savo šeima. Ji kalba tik vokiškai. Na, matyt, Lietuvos atžvilgiu nuoskaudos turėtų būti įspūdingos, bet esu tikras, jog net ir ji džiaugtųsi tuo, kad lietuviai kaip visuma visame pasaulyje, internetinėmis priemonėms diskutuotų apie tai, ką reikėtų keisti Lietuvoje pirmiausia ir gal mes kartu netgi turėtume finansinių išteklių toms iniciatyvoms įgyvendinti.
Tokiu būdų mes galėtume išsiaiškinti, kokios yra esminės mūsų valstybės problemos, mūsų pačių, o ne valdžios nuomone. Ir aiškiai vieningai suformuluotume savo lūkesčius. Ir manau, esant tokiam internetiniam mainų forumui su kai kuriais soc. tinklo funkciniais parametrais, net ir valdininkai susidomėtų, kas iš tikrųjų rūpi lietuviui ir ko jis nori savo valstybėje, kad ir kur jis gyventų.
Pavadinimas „LTunited“ būtų ironiškas, bet nepamirškim, kad tie mūsų didžiai žinomi žmonės, kurie prieš keletą metų atstovavo Lietuvai Eurovizijoje, būtent tada, kada buvo „United“ ir pasiekė kol kas aukščiausią vietą Lietuvai „Eurovizijoje“. Negi čia dabar bus atsitiktinumas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!