Panagrinėkime šių liūdnojo vaizdo riterių aimanas ir išsiaiškinkime, kas nutiko šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje.
Visų pirma, aš pritariu vaikinams, teigiantiems, kad merginos šiandien yra išrankios. Tačiau siūlau pasitelkti į pagalbą logiką ir pamąstyti, ar vaikinai patys nėra nei kiek išrankūs. Manau, kad kiekvienas žmogus turi tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos vertina kitą. Bent jau savo aplinkoje pastebėjau, kad dauguma simpatiškų ir geruose universitetuose besimokančių vaikinų nerimtai žvelgia į gyvenimą.
Jie nebegali suskaičiuoti, su kelinta mergina jie „draugauja“ šiais metais, mėgaujasi „nuotykiais“ ir netgi neliūdi išsiskirdami, mat tai gali įnešti „naują vėjo gūsį“ į jų gyvenimą. Šie vaikinai nori būti su gražioms, ne itin protingomis ir lengvai „gaunamomis“ merginos. Šių vaikinų nedomina santuoka. Tokiems susituokus, juos domina kitos. Ir per tokius kaip jie mes tampame viena iš tų šalių Europoje, kuri pasižymi itin aukštu skyrybų skaičiumi. Sakysite, kad jūs ne tokie? Tuomet pažvelkite į mano nurodytus kriterijus (simpatiškas ir gerame universitete besimokantis) ir pamąstykite, ar jūs tokie? Jeigu ne, vualia, džiaugiuosi už jus ir merginas, kurios bus su jumis, bet realybėje tokių nesutikau.
Visų antra, teigdami, kad merginos reikalauja per daug, jūs neigiate patys save kaip vaikiną. Vaikinas privalo būti tas, kuris rūpinasi mergina, jeigu ji jam beprotiškai patinka. Vaikinas privalo džiaugtis jos kompanija ir vertinti kiekvieną sekundę, praleistą su ja. Sakysite, ne? O ko gi jūs trokštate? Lengvų, neįpareigojančių santykių? Kaip byloja Niutono dėsnis, kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, tad neskirdami pakankamai dėmesio merginai, tikrai prarasite ją. O jeigu ji jus domina tiesiog kaip objektas, patenkinantis jūsų hedonistinius troškimus, tuomet patys esate supuvę viduje.
Visų trečia, iniciatyva. Nejaugi? Man tai glaudžiai susisieja su antruoju punktu. Mielieji, juk vaikinas visada buvo ir liks vaikinu netgi šiandien, deja, sparčiai liberalėjančioje Lietuvoje. Žvelgdami į vakarietišką pasaulį, kuriame moteris ir vyras yra lygus vienas kitam, jūs manote, kad mergina gali žengti pirmą žingsnį? Taip, galbūt ir gali, jeigu ji yra „vyriškai drąsi“. Tačiau negi mes ir puokštes turime pradėti jums dovanoti ir apmokėti jūsų vakarienę? Palieku šį aspektą pamąstymui.
Šiandien mano širdis liūdi. Lietuvos vaikinai nebėra galantiški, romantiški, rimti. Labai maža dalis vaikinų lankosi bažnyčioje, kuri padėtų atrasti idealus ir įprasminti save. Dauguma vaikinų gyvena šia diena ir nežvelgia į ateitį. Draugaudami jie net nepamąsto, ar tai yra tikrai tas žmogus, su kuriuo jie trokšta pasenti. Jie atitolsta nuo to, kas yra tikra.
Be abejonės, neteisiu vien vaikinų. Merginų kaltė taip pat egzistuoja. Šiuolaikinės merginos negerbia savęs, „atiduodamos save“ visiems iš eilės. Būtent tai paskatino pakitusį vaikinų suvokimą apie draugavimo sąvoką. Anksčiau draugystė buvo nekalta graži meilės istorija, kupina romantiškų pasimatymų, trunkanti pusantrų ar dvejus metus. Šiandien draugystė dažniausiai yra suvokiama kaip „miegojimas“ viens su kitu ir nieko daugiau. O juk svarbiausia – bendravimas. Svarbiausia yra atrasti sau artimą sielą. Apie tai siūlau ir pamąstyti.
Be abejonės, galbūt jus sudomino, kas parašė šį, galbūt liberaliajai daliai pernelyg „davatkišką“ pamąstymą? Esu 21 metų studentė, studijuojanti prestižinę specialybę Vilniaus universitete.
Esu ne tik protinga ir iškalbi, bet ir tikrai graži bei stilinga. Esu katalikė, kuri yra gerai nusiteikusi visiems žmonėms, nekeliu savęs virš kitų, tačiau turiu tam tikrus principingus įsipareigojimus.
Draugų turiu pakankamai, dėmesio gaunu daug, tačiau tikrai ne iš tų vaikinų, su kuriais ketinčiau praleisti tolimesnį gyvenimą. Kartais netgi susimąstau, kad ne veltui lietuvaitės išteka už užsieniečių, kuriems mes esame tikrai nepaprastai gražios ir kurie yra kur kas galantiškesni už mūsų „stabarus“. Tačiau būdama tikra patriotė nenoriu vykti iš Lietuvos. Ir aš tikiu, kad tarp visų merginų yra tokių kaip aš – mielų, linksmų ir malonių. Tad kreipiuosi į visus vaikinus ir raginu keistis iš esmės: būkite vaikinais, o ne „verkiančiomis bobomis“. Būkite tais, kuriais norėjote būti, kol nesugedote. Nes kitaip mūsų šalis bus pasmerkta žlugti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Ne viena Lietuvos moteris ne kartą yra girdėjusi „gąsdinimų“ apie tai, kad šalyje vyrų sparčiai, ypač nuo 30 metų, mažėja, tad jai reikia suskubti ištekėti ar rasti antrąją pusę. Vis dėlto, DELFI komentarų skiltyje pasisakę vyrai gali pasėti abejonę – ar tikrai, norėdamos sukurti santykius, per galvą turi verstis būtent moterys? Ne vienas vyriškis, perskaitęs tekstą „35-erių metų vyras negali atsiginti ieškančių jam žmonos“, išliejo nuoskaudą, kad ieško tos vienintelės, bet neranda, nes visos moterys – užimtos.
Vyrai, klausiame jūsų, kokia yra tikroji situacija? Ar jums lengva rasti antrą pusę, ar juntate didesnį moterų dėmesį, metams bėgant? Merginos, ar jaučiate vaikinų, su kuriais norėtumėte kurti santykius, trūkumą Lietuvoje? Vienišiai, prisipažinkite, kokia yra tikroji situacija!
Vienam konkurso dalyviui, kurį išrinks redakcija, atiteks R.D. Wingfiled knyga „Frosto Kalėdos“. Savo patirtimi kviečiame dalintis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vienišas“ arba spaudžiant pilką mygtuką čia iki sausio 3 d.