aA
Visų pirma norėčiau pasigirti, kad 2014 m. lapkričio 23-osios naktį turėjau progą pasijusti laimingiausiu žmogumi pasaulyje.
Honkongo tarptautinis oro uostas
© AFP/Scanpix

Šią dieną susipažinau su žmogumi, kurį besąlygiškai mylėsiu iki paskutinio savo atodūsio. To žmogaus vardas – Liepa, ir ji yra mano dukrytė. Ji yra pagrindinė priežastis, kodėl pradėjau rašyti tinklaraštį, net ir nebūdamas didis plunksnos ar šiuo atveju klaviatūros maigymo mėgėjas.

Laikydamas ją savo rankose ir žiūrėdamas į jos nekaltas, man už viską pasaulyje gražesnes jos akytes, jaučiu atsakomybę prieš ją ir visus kitus, į šį pasaulį atėjusius panašiu laiku. Jaučiu, kad jei sėdėsiu rankas sudėjęs ir plauksiu pasroviui šiuolaikinio begalinio vartotojiškumo upe, būsiu dalis problemos ir jausiu kaltę prieš ją, mano gyvenimo didžiausią džiaugsmą.

Klimato atšilimu susidomėjau gana neseniai, maždaug prieš porą metų, pradėjęs studijuoti. Pastaruoju metu stengiuosi perskaityti kuo daugiau medžiagos šia tema ir didžioji dalis e-knygų mano „Kindle“ turi žodį „climate“ savo pavadinime ar yra susijusios su tuo. Kuo daugiau skaitau šia tema, tuo jaučiu didesnę kaltę prieš savo dukrytę, kaltę dėl to, ką mūsų karta palieka jos ir kitoms ateitiems kartoms.

Šiame rašinyje nebandysiu įrodyti, kad klimato atšilimas yra tikra ir kad tai yra žmogaus poveikio rezultatas, nes tam reikia rašyti naują rašinį. Trumpai paminėsiu, kad mokslininkai vienareikšmiškai pasisako, kad klimatas šyla ir kad žmogus daro tam įtaką. Sakydamas „mokslininkai“ turiu omenyje tokias organizacijas kaip NASA, WMO (pasaulio meteorologijos organizacija), IPCC (tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija) ir visų šalių mokslo akademijas. Trumpai drūtai nusakant jų prognozes: jei nesumažinsim šiltnamio dujų emisijų drastiškai, musų palikimas savo vaikams bus visiškai kitoks ir tikrai ne gerąja prasme pasaulis (...).

Taigi, ką galima daryti, kad sumažintume savo įtaką klimatui ir jaustume mažesnę kaltę prieš savo vaikus? Visiškai sutinku su tais, kurie atsakė, kad valdžia turi spręsti šią problemą. Be tinkamų valdžios sprendimų ši problema negali būti išspręsta. Tik problema ta, kad valstybių vyriausybės vangokai sprendžia šį klausima, atidėliodamos ryžtingus veiksmus jau nuo 1988 metų, kai IPCC buvo įkurta.

Besivystančios šalys kaltina išsivysčiusias šalis dėl emisijų, pasaulio galingieji rodo pirštais į Kiniją ir sako – kas iš to, kad jie sumažins savo emisijas, jei vis tiek Kinija tai atsvers. Dar pridėkim lobizmą iš super galingų iškastinio kuro kompanijų bei kitų tarptautinių kompanijų ir turim trypčiojimą vietoje. Taigi, šiuo metu ką galime padaryti, tai bent savo asmeniniais sprendimais mažinti savo „anglies pėdsaką“.

Anglies pėdsakas (angl. carbon footprint) nurodo, kiek CO2 buvo išskirta dėl tam tikrų žmogaus veiksmų. Tie žmonės, kurie atsakė, kad nemato prasmės kažką daryti, nes kiti vis tiek taip nedarys, iš dalies atspindi valstybių požūrį, kad kalti visi, tik ne jie patys. Sutinku, kad gali pasirodyti beprasmiška pakeisti savo namuose 10 lempučių į LED lemputes ir taip sutaupyti kelias kilovatvatlandes, kai kaimynas vairuoja 3 litrų tūrio variklį turinčią, 20 metų senumo „kregždę“ ar netoliese gyvenantis verslininkas kartą per mėnesį skraido į JAV ar į Tailandą „draugių“ aplankyti.

Tokiu atveju aš patarčiau vėl pagalvoti apie savo atžalas ir ką jiems atsakysit po 20-30 metų, kai jūsų paklaus: „Ar tu ką darei, kad ką pakeistum?“ Aš bent jau galėsiu savo dukrytei atsakyti: „Taip, brangioji, mes sugadinom jums viską, bet aš asmeniškai dariau viską, kad kažką pakeisčiau.“ Juk kažkur dar turi būti vietos ir moralei mūsų vartotojiškumu, materialumu apnuodytoje pasąmonėje.  

Sugrįžtant prie valdžios. Vienintelis dalykas, kaip mes galime kažką pakeisti, yra balsavimas. Jei jums tikrai rūpi sumažinti klimato atšilimą, balsuokite už partijas, kurios globalinį atšilimą mato kaip prioritetą. Pasirašykite peticijas, susijusias su šiuo klausimu ir kiek galima aktyviau dalyvaukit judėjime už klimato atšilimo mažinimą. Labai svarbu apsišviesti šiuo klausimu ir apšviesti kitus. Yra labai daug žmonių, kurie yra tyčia klaidinami įvairiausių savo interesų turinčių organizacijų ir personų. Internete ir ypač „YouTube“ galima rasti daugybę klimato atšilimo neigėjų, kurie pateikia iš piršto laužtus duomenis, žinodami, kad labai lengva priversti žmogų abejoti, kalbant šia kompleksiška tema, kurioje yra begalė įvairiausiu faktorių.

Gimusi dukrelė pakeitė emigranto požiūrį
© Shutterstock nuotr.

Kaip jau minėjau, yra tokios organizacijos kaip IPCC, WMO, NASA, kurios yra gerbiamiausios mokslinės institucijos pasaulyje. Trumpai galiu pasakyti, kad tas, kuris gali paneigti IPCC išvadas savo moksliniu darbu, būtų pirmas kandidatas gauti Nobelio premiją, tad kam reikia milijono dolerių ir kuris muša į krūtinę ir šaukia, kad žmogaus sukeltas klimato atšilimas yra melas, prašom, lengvas būdas praturtėti.

Kiekvienas mūsų įsigytas produktas ar paslauga turi savo anglies pėdsaką arba CO2 pėdsaką. Taigi tam, kad sumažintume savo įtaką klimatui, reikia išlavinti žinojimą, kiek koks produktas išskiria CO2 ir prieš ką nors įsigyjant paklausti savęs ne vien, ar kaina yra prieinama, bet ir ar tas produktas telpa į jūsų CO2 biudžetą.

Tipinis lietuvis vidutiniškai per metus išskiria apie 4 tonas CO2. Pasauliniame kontekste tai nėra daug, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje (kur gyvenu pats) gyvenantis žmogus išskiria apie 10 tonų, amerikietis ar kanadietis išskiria dar daugiau. Iš kitos pusės kinas, indas ar afrikietis išskiria mažiau (kinai sparčiai vejasi). Aš pateiksiu produktų ir paslaugų sąrašą su kiekiu CO2, kuris dėl jų naudojimo yra išskiriamas. Duomenyse yra vartojamas CO2e, tai yra CO2 ekvivalentas, visos šiltnamio dujos prilygintos CO2 ir susumuotos į CO2e, kad nereiktų visų dujų vardint atskirai.

Duomenis ėmiau iš Mike Berners-Lee knygos „Kokie blogi yra bananai? Anglies pėdsakai visur“ („How Bad Are Bananas? Carbon footprint of everything“). Paminėsiu tik kelis produktus ir paslaugas, o kas norės sužinoti daugiau, prašom įsigyti knygą. Kiekviena SMS žinutė išskiria 0, 014 gramų CO2e. Pasaulis išskiria apie 32 tūkst. tonų CO2e vien tam, kad vieni kitiems parašytume meilias ar kitokias žinutes. Plastikinis maišelis atseikėja 3g. CO2 atmosferai, tad jei sunaudojat 5 maišelius per savaitę, jūsų metinis anglies biudžetas padidėja 2,5 kg.

Kitas mūsų sąraše – vandens virinimas. Norint užvirinti litrą vandens elektriniame virdulyje, bus išskirta 50 g CO2e, tad virinkit tik tiek, kiek jums reikia, o ne pilną virdulį. Patikėkit manim, šis procesas sunaudoja milžiniškus kiekius elektros dėl arbatos pamišusioje Didžiojoje Britanijoje. Tikrąja to žodžio prasme jie turi laikyti vieną didelę elektrinę (panašaus dydžio į mūsų buvusią atominę, apie 2gW) atsargoje, kad vakare žmonės visi kartu galėtų atsigerti arbatos.
Jei valandą žiūrite televizorių, kurio įstrižainė yra 32 coliai ir jis yra LCD, tai išmetat į atmosferą 88 g, tuo tarpu 42 colių plazminis televizorius bus kaltas dėl 220 g. CO2e, bet manau, kad dabar plazminių televizorių nebe daug kas ir perka, o geriausias pasirinkimas, jei planuojate greitu metu pirkti televizorių, būtų, žinoma, LED.

Reiktų turėti omenyje, kad netgi ir išjungtas televizorius, kuris yra budėjimo rėžimu, naudoja apie 3 W elektros, kas sudarytų maždaug 10 kg. CO2e per metus. Šiuo metu man labai aktualus produktas – vystyklai. Vienkartiniai vystyklai išskiria 145g. CO2e, tad kol vaikas užauga, tikrąja to žodžio prasme prikakoja apie 550 kg. CO2e. Tai galima kažkiek sumažinti, nes dabar jau yra įmonių, kurios perdirba tam tikrus vystyklus, tik reikia truputi paieškoti, kad tas įmones rastum ir nežinau, ar tai įmanoma Lietuvoje.

Šviežios braškės yra labai įdomus pavyzdys, kaip mūsų sprendimai gali turėti įtakos. Sezono metu t.y. vasarą Lietuvoje užaugintos braškės išskiria apie 600 g CO2 per kilogramą, ne sezono metu atskraidintos ar šiltnamyje užaugintos braškės išskiria 7.2 kg CO2 per kilogramą. Pasakykit man, kad tos vandens skonio braškės to vertos. Taip yra su visais vaisiais ir daržovėmis, tad reiktų rinktis kiek įmanoma daugiau tą sezoną augančių vietinių gėrybių. Mano manymu, praktiškai beveik nereikalingas produktas yra vandens buteliukas, kuris vidutiniškai išskiria 160 g CO2e. Taip, kartais prireikia to buteliuko, bet mokėti 2-5 Lt už H2O, kai iš čiaupo jis bėga praktiškai už dyką? Nežinau. Ir tikrai tas vanduo ne iš Alpių atvežamas yra.

Kaip su vairavimu? Priklauso, kokį automobilį vairuosi ir kaip jį vairuosi. Jei važiuojate keturiese ekonomišku automobiliu, tokiu kaip „Citroen C1“, pastoviu 60 mylių per valandą greičiu, kiekvienas žmogus bus atsakingas už maždaug 86 g CO2 per vieną mylią. Jei važiuojate vienas pats su automobiliu, panašiu į „Land rover Discovery“ 90 mylių per valandą greičiu, būsite atsakingas už 2200 g CO2e. Vėlgi, daug kas priklauso nuo pasirinkimo, nebent važiuojate į purvynus ar į stačius kalnus, kur ekonomiškas automobilis turėti sunkumų.

Jei savo damai pirksite rožių, žinokite, kad Kenijoj užauginta ir lėktuvu atskraidinta rožė išskiria 350 g CO2e. Olandijoje, šiltnamyje užauginta rožė yra atsakinga už šešiskart tiek CO2e, 2.1 kg. Ne visada „iš arčiau“ ar „vietinis“ reiškia, kad buvo išskirta mažiau anglies dvideginio. Paskutinė paslauga, kurią noriu paminėti, yra tolimųjų reisų skrydžiai. Ši rinka plečiasi žaibišku greičiu. Jei prieš 15 metų retas kuris iš vis buvo buvęs užsienyje, tai dabar būtų sunku surasti tą, kuris nėra buvęs. Dar viena problema su skrydžiais yra ta, kad kurui, kuris yra naudojamas skrydžio metu, nėra alternatyvų. Vienintelis būdas sumažinti emisijas, deje, bent jau šiuo metu, yra neskristi. Skrydis iš Londono į Honkongą išskiria nei daug, nei mažai, tiek pat kiek tipinis lietuvis neišskiria per visus metus – 4,6 tonos CO2e.

Kaip jau ir minėjau, kas norėtų sužinoti daugiau apie įvairius produktus ir su jais susijusias CO2 emisijas, perskaitykite minėtą knygą. Na, o kam neįdomu, tai yra jūsų asmeninis pasirinkimas ir niekas neprivers jūsų elgtis kitaip. Nebent, žinoma, mūsų geroji valdžia. Pabaigai norėčiau pasakyti, kad visi turime suprasti, kad nešame atsakomybę už ateities kartas ir nesvarbu, ar planuojate turėti vaikų, ar ne, bet galų gale šioje planetoje esame tik labai labai laikini svečiai.

Leiskime ir kitiems pasidžiaugti tuo, kuo turime privilegiją džiaugtis patys. Labai ačiū tiems, kas skyrėte laiko perskaityti. Jei priversiu bent vieną žmogų susimąstyti, žinosiu, kad galiu drąsiai žiūrėti savo dukrytei į akis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Darbo sąlygos darželyje sunkiai pakeliamos – išskirtinis dėmesys tik giminaitei (15)

Liūdna girdėti istoriją apie vieno vaikų darželio direktorės baisų bei grubų, o kartais net...

Žmonai sako, kad vyksta į medžioklę – melas prasidėjo gimus vaikams (58)

Noriu pasidalinti, kaip vyrai gali pasikeisti gimus vaikams. Deja, bet pažįstu du vyrus. Vienas –...

Darbo paieškų rezultatai nuvylė: darbdavių kultūra glumina (58)

Neseniai aš pradėjau darbo paieškas, rezultatai mane nustebino. Dauguma žmonių žino, kaip sunku...

Juokaudamas darbdaviui pasakė trokštamą atlyginimą – jo atsakymas pribloškė (100)

Dirbu vienoj reklamos įmonėje dizaineriu , gaunu aš tą 1000 Eur „į rankas“. Prieš tai...

Top naujienos

Gyvenimo audrų nublokšti gyvena sąvartyne: trijų kambarių „buveinė“ saugo liūdnas paslaptis (82)

Pokalbio pradžioje 63 metų buvusi kaunietė Nijolė tikino, kad Jonavos sąvartyne gyvena nuo 2012...

Diktatoriai ja žavėjosi, o Baltieji rūmai šiurpo dėl vizitų be jokio įspėjimo pilotui liepė apsukti lėktuvą, nes pamiršo nusipirkti sūrio (4)

Buvusi pirmoji Filipinų ponia Imelda Marcos veikiausiai viena prieštaringiausiai vertinamų šių...

Prabangių lėktuvų rinka kaista: parduodami net naudoti lėktuvai (9)

Įsigyti naudotą reaktyvinį verslo lėktuvą tampa vis sudėtingiau ir tai ženklas, jog prabangių...

Laukiniai „Žalgirio“ laikai: išgertuvės iki ryto, kanapės, „Farai“, muštynės ir Collinso dovana (53)

„Aš, visų pirma, žiūriu į asmenines savybes, nenoriu problemų rūbinėje, nenoriu...

Šalia Prancūzijos oro uosto esantis miestas po skaudžios katastrofos virto vaiduokliu (51)

Trisdešimt kilometrų nuo vienos brangiausių Europos sostinių, Paryžiaus, yra visiškai...

Sostinės pakraštyje narkomanų ir tiekėjų išgąstis: įtarimai pareikšti vienai turtingiausių taboro gyventojų (12)

Vilniuje esančiame tabore įvyko tai, ko nesitikėjo nei vietiniai gyventojai, nei narkomanai –...

LKL rungtynės: „Neptūnas“ – „Juventus“ tiesioginė vaizdo transliacija (1)

Prieš savaitę Kauno „Žalgirį“ išvykoje patiesęs Klaipėdos „Neptūnas“ (5-1) – vienas...

Iš Maskvos grįžusį amerikiečių šnipą šokiravo saviškių reakcija (88)

Steveno Spielbergo režisuotas filmas „Šnipų tiltas“ („Bridge of Spies“) pasakoja apie...

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Nevėžis“ - „Skycop“ (5)

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Nevėžis“ - „Skycop“. Tiesiogiai iš Kėdainių.

Ar internetas padeda menininkams? Iš MO muziejaus atidarymo (2)

Ar menininko sėkmę galima pamatuoti jo populiarumu internete? Ar menininkai dar turi pasirinkimo...