aA
Kaip manote, ar žmogus, studijavęs fiziką, pasisakęs apie savo įgytą specialybę kada nors sulaukia klausimo, kokia iš jo studijų nauda ir ką praktiško jis išmoko? Tikriausiai, kad ne. O priekaištų, kad Einšteino pasiūlyta bendroji reliatyvumo teorija yra nepilna? Manau, kad nedažnai.
Filologė kreipiasi į visuomenę: ar užduotumėte tokį klausimą fizikui?
© Asmeninio albumas

Švietimas dabartinėje Lietuvoje aiškiai orientuotas į STEM dalykus – vis daugiau mokyklų mezga partnerystes su technologiniais universitetais, viešumoje nuolat kalbama apie tiksliųjų mokslų specialistų trūkumą. Kaip ši situacija atrodo pusėje tų, kurie pasirinko ne tai, kam priskiriamos „perspektyvumo“ ir „konkurencingumo“ etiketės?

Studijuoti humanitarinius mokslus yra nepopuliaru. Nemadinga. Net, drįsčiau teigti, naivu. Humanistika iškyla „tikrų“ studijų paraštėse kaip beprasmis laiko švaistymas, ketveri metai dėl popierėlio, nesukuriantys pridėtinės vertės visuomenei. Kaskart pasakiusi, jog studijavau lietuvių filologiją, turiu išklausyti kritikos visiems: VLKK dėl jų priimtų nutarimų (kurių pusė yra gandų lygmens, neteisingai iškraipyti arba jau seniai panaikinti), ŠMM dėl visos lietuvių kalbos mokymo sistemos, NEC dėl dvyliktokų VBE modelio, mokytojoms, „bjaurioms boboms“, kurių iki šiol nekenčia, kaip ir mokomojo dalyko, rašytojams, kad jų sukurtas „nesąmones“ visi yra priversti skaityti ir garbinti...

Kartais man ima atrodyti, jog tokie pokalbiai, liaudiškai tariant, įvarys man kompleksą – gėdą pasakyti, ką studijuoju. Tiksliau, būna, kad pagaunu save vengiančią šios temos, nepuolu ja pradėti pažinties su žmonėmis. Juk po atsakymo, ką studijavau ir kuo užsiimu, ateina eilė vienai iš dviejų replikų: „O, tai dabar mane taisysi, aš labai netaisyklingai kalbu!“ arba „Lietuvių man blogiausiai sekėsi mokykloj...“ Na, visad įmanomas ir trečiasis variantas: „O ką su tokiais mokslais galima dirbti?“ Filologijos studijas pradėjau Lietuvoje, o šiemet mokslus pradėsiu viename geriausių pasaulio universitetų, Oksforde. Būsimoms studijoms renku finansinę paramą Talentai Lietuvai Fondo platformoje, tad tokių klausimų sulaukiu dar dažniau nei paprastai.

Humanistika iškyla „tikrų“ studijų paraštėse kaip beprasmis laiko švaistymas, ketveri metai dėl popierėlio, nesukuriantys pridėtinės vertės visuomenei. Kaskart pasakiusi, jog studijavau lietuvių filologiją, turiu išklausyti kritikos visiems.
Gabrielė Makarevičiūtė

Pavargau aiškintis, ar tikrai lietuvių kalba tuoj išnyks, ar tikrai visi žmonės, kurie kalba ne tiesiai iš žodyno, daro baisų nusikaltimą, ar tikrai darydamas didžiąją kalbos klaidą darai ir didžiąją nuodėmę. Pavargau mėginti paneigti visus stereotipus, susijusius su lituanistėmis – davatkomis, laisvalaikiu ryšinčiomis tautinėmis juostomis ir besimeldžiančiomis Donelaičio altorėliui. (Mielosios lituanistės, nesijaudinkite, nesu nusiteikusi nei prieš tautines juostas, nei, tuo labiau, prieš Donelaitį.)

Kalba mus supa kiekviename žingsnyje. Tačiau būtent humanistinėse studijose, skirtose žmogui, žmogiškiesiems jo gyvenimo elementams, matome mažiausiai prasmės? Kodėl? Nejaugi praradome smalsumą ir mums paprasčiausiai nebeįdomu? O galbūt mums atrodo, jog apie save viską žinome?

Pasaulyje šiuo metu kalbama apie 7000 kalbų, mažiau negu 300 iš jų Europoje. 96 procentais pasaulio kalbų kalba tik maždaug trys procentai pasaulio gyventojų. Atsitiktinai pasirinkus du žmones, pavyzdžiui, Mozambike, tikimybė, kad jų gimtoji kalba bus skirtinga, yra 94 procentai, o Švedijoje – tik 16 procentų.

Kiekviena kalba turi savo ypatybių – žodyną, garsus, gramatikos normas. Pavyzdžiui, kai skambiname telefonu ir sakome „tuoj grįšiu namo“ vartojame žodį „grįšiu“, kuris nurodo į būsimąjį laiką ir leidžia suprasti, jog veiksmas vyks ateityje. Dalis kalbų to nedaro. Mūsų kalboje užkoduoti pasaulio aspektai, kurie atrodė svarbūs gyvenusiems iki mūsų. Žmonės, kalbantys skirtingomis kalbomis, atkreips dėmesį į skirtingus dalykus, priklausomai nuo to, ko įprastai reikalauja jų kalbos struktūra.

Kalbose, turinčiose giminę, žmonės asocijuoja vyriškas savybes su vyriškosios giminės daiktavardžiais, o moteriškas ypatybes priskiria moteriškosios giminės daiktavardžiams. 2002 metais psicholingvistė Lera Boroditsky su kolegomis aptiko, kad gramatinės giminės priskyrimas negyviems objektams keičia tai, kaip juos suvokiame. Pavyzdžiui, vokiečiai yra linkę apibūdinti tiltus (moteriškosios giminės vokiečių kalboje) kaip gražius, elegantiškus, grakščius, trapius ir žavius, kada ispanakalbiai, kuriems žodis tiltai yra vyriškosios giminės, pirmenybę teikė tokiems būdvardžiams kaip „didelis“, „stiprus“, „tvirtas“, „ilgas“.

Rusų ir graikų kalbose yra du atskiri pavadinimai šviesiai mėlynai (goluboyy, ghalazio) ir tamsiai mėlynai (sinyy, ble) spalvai pavadinti (beje, kaip ir lietuvių kalboje – sakome „žydra“ ir „mėlyna“). Eksperimentai parodė, kad rusai lengviau atskiria šviesius ir tamsius mėlynos atspalvius, o graikams, ilgiau pagyvenusiems Jungtinėje Karalystėje, kur yra tik vienas žodis „blue“, šios spalvos linkusios supanašėti.

Pirahã kalba, kuria kalbama Amazonijos regione, neturi atskirų žodžių skaičiams įvardyti. Vietoje „vienas, du, trys“ jie vartoja „pora, keli, daug“. Kai Peter Gordon, psicholingvistas iš Niujorko Kolumbijos universiteto, išmėgino vietinių gyventojų matematinius gebėjimus, prašydamas atsiminti, kiek riešutų įdėjo į skardinę, sveikiems suaugusiesiems buvo sunku tiksliai atskirti ir prisiminti net tokius mažus kiekius kaip keturi. Paaiškėjo, kad be skaičių pavadinimų žmonės neišvysto gebėjimo nustatyti tikslių skaičių.

Kalbant išugdytas dėmesingumas geografinėms koordinatėms išmoko šių kalbų vartotojus orientuotis erdvėje, net pastatuose ar nepažįstamoje aplinkoje, taip gerai, kaip, regis, žmogui yra neįmanoma.
Gabrielė Makarevičiūtė

Tam tikrų žodžių nebuvimas kalboje – kultūros atspindys, parodantis, kas toje kultūroje vertinama labiausiai. Guugu yimithirr ir kuuk thaayorre kalbos neturi tokių mums įprastų žodžių kaip „kairė“, „dešinė“, „priešais“, „už“ – objektų vietai apibūdinti naudojamos pasaulio kryptys. Kalbant išugdytas dėmesingumas geografinėms koordinatėms išmoko šių kalbų vartotojus orientuotis erdvėje, net pastatuose ar nepažįstamoje aplinkoje, taip gerai, kaip, regis, žmogui yra neįmanoma.

Anglakalbiai įsivaizduoja, jog ateitis yra „priešais“, o praeitis „už“. 2010 metais Lynden Miles su kolegomis pastebėjo, jog anglakalbiai nesąmoningai pasvyra į priekį galvodami apie ateitį ir atgal, kai mąsto apie praeitį. Bet aymara kalboje, kuria kalbama Anduose, praeitis yra „priekyje“, o ateitis „už nugaros“. 2006 metais Raphael Núñez ir Eve Sweetser pastebėjo, kad aymara gestikuliuoja priešais save, kai kalba apie praeitį, ir už savęs, kai kalba apie ateitį. Vadinasi, mūsų kūno kalba derinasi prie mūsų kalbėjimo.

Šie pavyzdžiai – tik kelios iliustracijos, atskleidžiančios, kaip kalbos vartosena susijusi su žmogaus mąstymu ir nekalbiniu elgesiu. Nesvarbu, į kalbą kaip į formavimąsi, procesą žvelgsime iš tautinės ar iš globalios perspektyvos, jos reikšmė bendruomenei, kultūrai yra nepaneigiama, nenuginčijama. Todėl šiomis dienomis, kada visuomenei nuolat prikaišiojama patriotiškumo ir pilietiškumo stoka, man regis, kaip niekad trūksta realaus suvokimo, kas iš tiesų mus visus sieja ir vienija. Didvyriški laikai, didinga istorija? Abejoju. Juk jei ir išgyvename istoriją, tai tik per žodį, per kalbą. Save ir pasaulį mes pažįstame kalba, ją suprasti – suprasti žmogų, jo mąstymą.

O ar tai yra nesąmonė, lieka kiekvienam apsispręsti pačiam.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(59 žmonės įvertino)
4.0847

Pas užsienietį mylimąjį lietuvė išskrido be abejonių – tik po 3 metų pastebėjo tai, dėl ko kartu būti neįmanoma (8)

Visada buvau įsitikinusi, kad mano vyras bus lietuvis. Tiesiog neturėjau kitos minties, be to, buvau...

Homoseksualus vaikinas papasakojo, kodėl sunkiausia susirasti partnerį ir kokius reikalavimus nuolat regi (504)

Jeigu tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvos viešojoje socialinėje erdvėje būtų galima perteikti...

Kai kolegė šitaip elgiasi, kaskart prikandu lūpą, kad neišrėkčiau visko viršininkui (24)

Darbe praleidžiu turbūt daugiau laiko negu su šeima. Na, neskaičiuojant savaitgalių. Kaip jame...

30-metė įtaria vyro neištikimybę: štai 7 ženklai, dėl kurių nerimauju (63)

Prašau, parašykite, jeigu visiškai išprotėjau ir man vaidenasi. Bet parašykite ir jeigu aš...

Po vaikino pastabos apie svorį pasiekė kardinalių pokyčių – tai geriau nei numesti kilogramai (72)

Merginos ir moterys, skiriu savo laišką jums, kad žinotumėt, kaip svarbu, kad pokyčiai gali...

Top naujienos

Keliauti norintys lietuviai tapo COVID-19 testų įkaitais: kainas privačiose laboratorijose vadina lupikavimu, o nemokami testai nepriklauso (347)

Pasaulyje vis garsiau kalbant apie skiepų paso ar imuniteto dokumentų pasiskiepijusiems idėją, jos...

Vytautė Merkytė | D+

Ilgai neviešinta JAV paslaptis: amerikiečių karys spjovė į viską ir dezertyravo į Šiaurės Korėją

Tai – Jungtinių Amerikos Valstijų gėda. Nors ji prasidėjo 1962 metų rugpjūčio 15 dieną, apie...

Po draudimo rūkyti balkonuose daugiabučiuose kaimynai atviri: jau geriau rūkytų ten (379)

Įstatyme atsivėrė labai nelogiškų spragų: rūkyti savo buto balkone – draudžiama, o štai...

Eurolygoje – visiškas CSKA gvardijos krachas: Stambule pralaimėjo 30 taškų skirtumu „Real“ atsilaikė Sankt Peterburge (6)

Eurolygos 28-asis turas prasidėjo dviejų Rusijos komandų – Maskvos CSKA (18/9) ir Sankt...

Įspėja dėl grandiozinio italų mafijos plano: bandys susigriebti viską (9)

Nusikalstamos iniciatyvos – lygiai kaip ir teisėtos – nukentėjo nuo ekonominės krizės, kurią...

Austrijoje nėra lietuvio, kuris nepažinotų klaipėdietės Angelikos: neįprasta veikla pavertė pavyzdžiu kiekvienam emigrantui (13)

Austrijos sostinėje Vienoje, o ir visoje šalyje sudėtinga rasti lietuvį, negirdėjusį šios...

Nereguliarios mėnesinės gali byloti ir apie pavojingas ligas: išvardijo dažniausias priežastis ir būdus, kaip sureguliuoti (2)

Netikėtai prasidėjusios mėnesinės gali tapti keblumu arba pokštu, o vėluojančios – sukelti...

Šimonytės patarėja: tikėkimės, kad vasarą bus galima grįžti į normalų gyvenimą (231)

Karantinas Lietuvoje sugriežtintas dar gruodžio mėnesio viduryje, dabar situacija leidžia...

Pas užsienietį mylimąjį lietuvė išskrido be abejonių – tik po 3 metų pastebėjo tai, dėl ko kartu būti neįmanoma (8)

Visada buvau įsitikinusi, kad mano vyras bus lietuvis. Tiesiog neturėjau kitos minties, be to, buvau...

Toma Miknevičienė | D+

Interneto grobuoniai taikosi į vaikus: jei galite kažkuo viešai nesidalinti, tai geriau ir nesidalinkite

Nuo pat tos akimirkos, kai tik įbruksite savo vaikui į rankas išmanųjį telefoną ar paliksite jį...