Baigęs studijas išvykau mėnesiui darbams į Daniją, kur skyniau salotas. Laukuose buvo visko: šalau, prakaitavau, tačiau jokių lauktų simptomų nesulaukiau. Jei taip Lietuvoje, jau seniai būtų pradėję kamuoti kvėpavimą gniaužiantys kosuliai ir ūmus kraujavimas iš nosies.
Daugelis svajoja turėti namą, naują transporto priemonę ir to siekdami veržiasi į užsienį. Aukoja viską, kad tik laimėtų didesnes sumas. Aukoja šeimas, vaikų gerovę ir draugus. Atrodo lyg pinigai svarbiau už viską ir yra viskas. Toli gražu taip nėra. Matyt, ilgas sovietmečio stangnacijos laikotarpis taip iškreipė lietuvį, kad šis mąsto tik apie materializmą ir kapitalizmą.
Mano asmeninė situacija absoliučiai kita. Išvykau, kad gyvenimas tęstųsi. Kad nereikėtų vartoti vaistų, kurie visai nepadeda. O ligos ūmėjimas nuo lapkričio iki balandžio mėnesio visiškai izoliuotų – negalėčiau dirbti ir gyventi kaip žmogus.
Vizitai nuo žemiausios pakopos gydytojų iki profesorių leido prieiti išvados, kad Lietuvoje dėl agresyvaus alergenų poveikio gyventi niekada negalėsiu. Teoriškai buvo nustatyta alergija katės plaukui, namų dulkėms bei pelėsiui. Tačiau motorinių transporto priemonių išmetamosioms dujoms ir cigarečių dūmams, mano žiniomis, nė viena Lietuvos klinika alerginių susirgimų netiria ir negydo , o aš manau, kad esu alergiškas būtent šiems dalykams.
Pokalbiai su Lietuvos politikais ir paskaitos savivaldybėse, supažindinančios su minėtų teršalų neigiamu poveikiu žmogaus organizmui nedavė rezultatų. Visiems viskas vienodai, visi, atrodo, tik siekia naudos. Ir toliau importuojamų transporto priemonių į Lietuvos Respubliką katalizatoriai yra šalinami, o techninės apžiūros nežinia kaip apeinamos. Atseit įstatymai yra, atseit jie veikia, antikorupcinės programos veikia, bet plika akimi iš automobilių duslintuvų juodi, pilki dūmai veržiasi ir toliau.
Gyvendamas Danijoje nepatiriu jokių alerginių simptomų. Nereikia jokių vaistų ar eiti pas gydytojus.
Manau, galima suprasti, kad išvykau ne tik dėl pinigų ar dėl materialaus gerbūvio. Kad atlyginimas už akademinį darbą Danijoje 10 kartų didesnis, dirbant tik 70 proc. etatu, yra puiku, nes pinigai netrukdo. Tačiau grįšiu į Lietuvą, kai bus išspręstos ekologinės problemos – transporto priemonės bus su katalizatoriais ir pramonės įstaigos taip pat investuos į oro apsaugą. Kai tai bus įgyvendinama ne teoriniame lygmenyje, o tikrovėje.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Emigrantai, klausiame jūsų: koks atlyginimas jus tenkintų Lietuvoje, kiek uždirbate užsienyje? Ar pinigai – vienintelė priežastis, stabdanti jus grįžti į tėvynę? Pasidalinkite su likusiais tėvynėje, kodėl emigravote ir kokiu atveju grįžtumėte. O gal gyvenate Lietuvoje ir norite pasidalinti savo mintimis apie emigraciją? Jus stebina išvykstantys? Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Emigrantas“.