Taip, galiu prisipažinti, esu emigrantas, kuris paliko Lietuvą tikriausiai krizės išvakarėse, kuomet darbų Airijoj buvo pakankamai, ir apie recesijas niekas net nekalbėjo. Turiu aš šiuo metu darbą, nesiskundžiu, patinka, ką dirbu, daug bendrauju su žmonėmis, kai reikia paplaunu indus, kai reikia paplaunu grindis, vienu žodžiu, ką reikia, stengiuosi daryti, gal dėl to mane dar ir laiko, ir moka neblogai. Beje, kas nesuprato, tai dirbu restorane, nors gal tiksliau kavinėje, o dar tiksliau - greito maisto užkandinėje.
Taigi, link kur aš suku? Šiuo metu pagrindinė Lietuvos tema, jog sekmadienį, per Motinos dieną, Vokietija pagaliau įsileidžia naujuosius ES narius, tarp šių šalių Lietuva taip pat yra. Straipsniai pasipylė, kaip toje Vokietijoj gerai, štai vienas pamatė skelbimą, jog yra darbas už 2000 eurų, štai kitas jau skaičiuoja kaip uždirbs 3000 eurų ar net daugiau.
Kaip Pilypai iš kanapių lenda visokio plauko emigrantai, iš Airijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir t.t. Visi laimingai dalinasi savo istorijomis, kaip dirbdami fabrikuose, ar šiaip nekvalifikuotą (beje, pats irgi dirbu nekvalifikuotą darbą) darbą, džiaugiasi uždirbantis po 300 eurų per savaitę, kažkas gal daugiau, kažkas gal mažiau. Džiaugiasi galintys pagurkšnoti alaus ar kažko stipresnio po sunkios darbo dienos. Džiaugiasi ardami po 12-14 val, beje, pats dirbu kuklias 6-7 val per dieną.
Tačiau vieną dieną susimąsčiau, gyvenu aš Airijoj, galiu nukeliauti į bet kokį pasaulio kraštą, deja, atostogos būna vieną kartą metuose.. Dirbu 6 dienas per savaitę, į šią savaitę dar įspraudžiau studijas universitete. Turėjau aš ir automobilius kelis, tačiau kažko man trūko.
Tuomet pabandžiau pagalvoti, ar aš turiu draugų, tikrų draugų užsieniečių. Deja ne, ir galiu garantuoti, kad tikriausiai 90 proc. emigrantų neturi tų tikrųjų draugų, pas kuriuos galėtų užlėkti ir paplepėti, su kuriais galėtų pasiausti, su kuriais tiesiog miela būtų bendrauti. Aš galiu pripažinti, neturiu aš tikrų draugų toje Airijoje. Neskaitome kitų emigrantų lietuvių, mano pagrindinė mintis yra integracija į visuomenę.
Iš savo patirties galiu pasakyti, emigrantas niekada nebus tas pats, kas airis ar kitas užsienietis, jis visuomet bus truputį engiamas, truputį visi kitaip į jį žiūrės. Jie pradės maloniau bendrauti tik tuomet, kai jiems reikės kažko iš jūsų, tik padarysit ką jiems reikia, ir vėl prasidės dirbtinos šypsenos, dirbtinis how are you (įgrisęs iki gyvo kaulo).
Visi emigrantai, aš ne išimtis, iškeičia save į pinigų maišą, visi atvykę į užsienį pasiryžę dirbti bet ką, nors tai galėtų dirbti ir Lietuvoje. Pagrindinė šių žmonių, taip pat, neneigsiu, ir mano savybė - jie nori daug ir greit. Aš irgi norėjau greit turėti automobilį, norėjau pakeliauti.. Per visą šį laiką turėjau ir automobilį, ir keliavau, tačiau supratau vieną, deja, prireikė, net kelių metų, jog viskas vyksta palaipsniui.
Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje viskas prasideda nuo mažų žingsnelių. Suprantu, sunku Lietuvoj gyventi už 800 Lt ir mokėti paskolą bankui, tačiau juk visi Jūs pasiryžę nuomotis būstą užsienyje, tai kodėl negalite nuomotis Lietuvoje, kam jums reikia iškart pirkti naują butą ir įsivaizduoti, kaip gerai gyvenat. Atvykę į užsienį pirmuosius mėnesius valgysit namie, nei eisit į kavines, nei gersit... Kodėl to nedarot Lietuvoje, kodėl būtent norit pavalgyti kavinėje ar pan.?
Dirbdami darbą užsienyje valgysite atsineštą maistą, nes taip pigiau. Vėl toks pats klausimas, kodėl dauguma Lietuvoje dirbančių valgo kavinėse. Lietuviui sunku pasirodyti prieš kitą, jog jis prastesnis, jog jis atsineša maistą iš namų ar pan. Užsienyje šis dalykas dingsta, nes ten pradžioj nėra lietuvių draugų, deja, pasirodžius pirmiesiems „draugams“ lietuviams, pasipila kelionės, nauji automobiliai ir t.t. Vienu žodžiu, grįžtame į pradinį tašką, t.y gyvenam nuo algos iki algos, negalime niekur nueiti, nes pasiimtos paskolos, lizinginės auto ir pan.
Dar vienas pastebėjimas, jei norėsite gyventi normaliai, o nevegetuoti. Garantuoju 100 proc., kad Jūs nieko nesusitaupysit, nes kaip taisyklė daugiau pinigų, daugiau ir išleidžiam. Taigi visi besiruošiantys emigruoti į kitas valstybes ar pasiryžę ekstremaliems pokyčiams, ar pasiryžę iškeisti „kažką“ Lietuvoje į „gal“ užsienyje. Aš, palikdamas Lietuvą, keičiau „nieko“ į „kažką“, šiuo metu planuoju užsienį iškeist į Lietuvą, nes pamačiau, kad užsienis ar Lietuva tas pats daiktas, tik kitoj rankoj.
Tikrai nesakau, kad Lietuvoje yra rojus, ir kad čia super, bet užsienis taip pat ne rojus, užsienyje nėra pinigų medžio, nuo kurio galėtum nuskinti kelias penkiasdešimtines. Visur reikia dirbti sunkiai, kad kažką pasiektum. Ir, po galais, gal pradėkime viską vertinti ne vien pagal piniginę...
Beje, spėju, dauguma pasipylusių komentarų bus apie tai, kad Kubilius blogas, kad politikai blogi, kad Seimas mėšlo krūva ir pan. Pasiūlymas vienas - išjunkit televizorių ir nesinervinkit per daug, nėra toje Lietuvoje taip blogai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Esi emigravęs? Norėtum rašyti apie savo patirtį ir dalintis ja su kitais DELFI skaitytojais? Rašyk pilieciai@delfi.lt! Arba registruokis mūsų sistemoje, kelk straipsnį ten, rink taškus ir rinkis prizus!