Čia netgi lietuviškų koncertų įvyksta daugiau negu mano gimtinėj. Taigi gyvenu apsuptas lietuvių, tarp lietuviškų prekių, kurias, beje, čia galiu laisvai įpirkti.
Per čia praleistus 10 metų mačiau žmones, sėdusius į kalėjimus, mačiau ir sukūrusius sėkmingą verslą ar padariusius nebloga karjerą, mačiau žmones, sukūrusius laimingas šeimas ir skaudžiai išsiskyrusius, deja, teko ir lydėti namo gulinčius karste ar urnoje.
Angliškos dienos slenka aristokratiškai nuobodžiai – vieniems tai – eilinė darbo diena, kitiems – laukimo diena, o dar kitiems – lenktynių diena.
Deja, daugelis mūsų dar nepakankamai evoliucionavo nuo savo pirminės būties ir vis dar pasiduoda spermatozoido instinktui. Taip ir lenktyniauja, kas prabangiau pasipuoš, kas daugiau valiutos per atostogas ištaškys, kas geresnį automobilį lizingu pasiims ar mandresnio alkoholio ir maisto fone nusitrauks bei „Facebook“ pasireklamuos.
Laukiantieji vis laukia, kol perves pašalpą, kol kas geresnį darbą pasiūlys, kol kas nors juos anglų kalbos išmokys ar bent jau alumi pavaišins. Žodžiu, laukia „gerų laikų“ sugrįžtančių, kada vėl bus galima girtiems vairuoti traktorių, vogti, darbų bus visiems, šnapsas bus po 3 eurus ir jo bus galima įsigyti ir po 22 valandos.
Dirbantieji – tie, kurie jau išaugo iš lietuviškų standartų. Susiprato, kad norint turėti gera darbą reikia į save investuoti bei sunkiai dirbti, norint turėti namus, automobilį, gražią šeimą, smagias atostogas reikia ne kažkokioj eilėj stovėti ir laukti, o daug ir sunkiai dirbti ir taupyti. Čia apie tuos kurie neturi verslininko gyslelės ir neišnuomoja viso savo namo, o patys su vaikais susispraudę vienam kambaryje gyvena.
Tokios tos angliškos dienos: dirbam daug, uždirbam irgi nemažai. Po darbų skubam pas šeimą, laisvalaikį leidžiam prie lietuviškų televizorių radijų, knygų, parkuose, parduotuvėse...Vis dar sergam už Lietuvos komandas, verdam cepelinus, geriam lietuvišką alų ir labai pasiilgstam normalių nešaldytų čeburekų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Svetur išvažiavusių lietuvių gyvenimas apipintas mitais: vieni pasakoja, kad šie neva „tėvynės išdavikai“ dirba tik žemos kvalifikacijos darbus, kiti šneka apie milžiniškus užsienyje susikraunamus turtus ir pasakišką gyvenimą... O kaip yra iš tikrųjų?
Pasidalinkite savo istorijomis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vienas“ arba spausdami pilką mygtuką čia iki rugpjūčio 31 d. Konkurso prizas – „iPad Air“ planšetė.