Atvykau į Londoną 2011 m. ir iškart isidarbinau 5* viešbutyje, darbas buvo sunkus ir alinantis už tikrai mažą algą, tačiau per kelis metus sugebėjau pakilti ir susikurti sau gerą gyvenimą svetimoje šalyje.
Viską lėmė patirtis ir sunkus darbas bei puikios anglų kalbos žinios. Kiekvieną dieną stengiuosi tobulėti ir pasisemti kažko naujo iš kolegų ir aplinkos. Nenorėjau būti juodadarbis visą gyvenimą, todėl siekiau savo tikslo srityje, kurią mėgstu ir kurioje jaučiuosi tikrai gerai. Mano paslaptis yra stengtis kiekvienais metais pakilti vienu laipteliu aukštyn, ką sėkmingai darau. Lietuvos pasiilgstu, tačiau tik kaip tėvynės, bet ne kaip jaukių šiltų namu, kuriuose jausčiausi saugiai tiek materialiai. tiek morališkai.
Taigi, su drauge esame Londone jau treji metai, gyvename gana neblogai. Mano sužadėtinė dirba privačių namų tvarkytoja, na o aš esu Concierge’as prabangiuose apartamentuose Londono centre. Mūsų mėnesio pajamos siekia £3200.
Taigi, pakalbėkime apie išlaidas:
1. Gerokai pasiderėję išsinuomavome vieno miegamojo NAMĄ už £950/mėn. (visos sąskaitos iskaičiuotos, tad nereikia sukti galvos).
2. Mėnesinis transporto bilietas man kainuoja £120.60, mano sužadėtinei £90.70
3. Maistui išleidžiame apie £200- £250 (kadangi daugiausia gaminame namuose).
4. Telefono sąskaitos su draudimais siekia £100.
5. Neplanuotoms išlaidoms skiriame maždaug £100/sav.
Taigi, susumavus visas išlaidas, mums lieka apie £1200/mėn. atsidėti.
Mano nuomone, norint dirbti ir užsidirbti, reikia tobulėti, Londonas labai puiki vieta siekti karjeros, kadangi galimybės – beribės. Gyvenimas, be abejo, čia nėra lengvas, kadangi į darbą kasdien reikia važiuoti valandą laiko, o ir atgal tiek pat, tačiau tai atperka galimybę turėti tai, ko Lietuvoje gyvendamas neturėjau.
Jauniems žmonėms Lietuvoje yra labai sunku prakusti (ypač tiems, kurie neturi įtakingu tevėlių). Londone viską lemia tavo reputacija, kurią igauni ir užsitarnauji bėgant metams.
Per trejus metus supratau, kaip visas “hospitality” biznis yra glaudžiai susijęs. Man Londone patinka ir todėl kad žmonės čia kitokie, atsipalaidavę, džiaugiasi gyvenimu, laimingi. Lietuvį dažniausiai lengva pažinti gatvėje ypač šviežiai iškeptą emigrantą, nes jie visuomet pikti ir susiraukę.
Atvykome čia ne užsidirbti pinigų ir arti, kad Lietuvoje statytume namą kaip daugelis mano pažįstamų (nors jie nepagalvoja, kaip grįžę tą namą išlaikys). Mes gyvename. Ir tikrai geriau, nei gyvenome Lietuvoje. Grįžti planų yra, tačiau ne artimiausiu metu.
Tad bukime linksmesni, nepavydėkime vieni kitiems ir džiaukimės kitų sėkme!!!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI skaitytojai dalijosi ne viena istorija apie tai, kaip jiems sekasi gyventi emigracijoje – buvo ir tokių, kurie džiūgauja, ir tokių, kurie svetimą šalį keikia.
„Manimi tikėjo tik tėvai. Išvykau su 40 svarų kišenėje, ir tūkstančio litų skola tetulytei už lėktuvo bilietus...“, - rašė DELFI skaitytoja Saulė, kuriai gyvenimas užsienio šalyje susiklostė sėkimingai. Pradėjusi nuo nulio, daug dirbusi ji sako gavusi ir diplomą viename geriausių universitetų Airijoje, ir aplankiusi tolimiausius pasaulio kampelius.
Tuo metu DELFI skaitytojai Linai gyvenimas viename populiariausių lietuvių emigracijos krypčių – Londone mieste – mielas nepasirodė. „Labai ir net labai stipriai pribrendo laikas grįžti namo. Esu jauna, pozityvi ir versli. Noriu daryti gera savo šavo šaliai, jaunai Lietuvos valstybei, kuri po 23 nepriklausomybės metų vis dar kenčia nuo senų sovietinių pažiūrų politikų ir korumpuotų valdininkų“, - rašo ji. Pavargusi kęsti nuolatinę tautinę diskriminaciją, nelygybę uždarbio klausimu ji panoro grįžti namo.
Teiraujamės Jūsų – papasakokite savo ar artimų žmonių istoriją: ar ji primena filmą ar košmarą, po kurio džiaugiatės vėl atsikėlę savo lovoje? Į kurią pusę pasikeitę gyvenimas išvykus? O gal jau grįžote ir niekada tėvynės žemės nebeplanuojate palikti?
Dalinkitės savo mintimis ir patirtimi el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Užsienis“
Pasidalinkite savo mintimis ir patirtimi: