Važiuojam į Druskininkus arba Birštoną. Diskretiškumo sumetimais neatskleisiu, kuriame mieste ir kuriame SPA buvome tą kartą, apie kurį rašau.

Leidome laiką mieste, o grįžusios į SPA ir jau išgėrusios porą kokteilių pamatėm mano buvusį bendradarbį su draugais. Tas bendradarbis visada buvo simpatiškas, mes kartais paplepėdavom. Jau tada buvau užimta, tai niekada nieko daugiau neįvyko, bet turiu pripažinti, kartais pasvajodavau apie jį.

O dabar jis buvo tik su vyriškos lyties draugais, aš irgi be antros pusės... Susiėjom bendrauti kartu, grupėje.

Dar kokteilių, plepalų ir juoko, ir kažkaip natūraliai pasiskirstėme. Aš likau bendrauti su bendradarbiu, o draugė – su jo draugais. Jaučiau tą jauduliuką, kurį jauti kai pradedi su kuo nors flirtuoti ar susitikinėti, mano kūnu lakstė šiurpuliukai.

Laikas bėgo beprotišku greičiu, atėjus vakarui apsidairiau ir neberadau savo draugės. Buvo likęs vienas bendradarbio bičiulis, kuris taktiškai pasakė, kad draugė išėjo į kambarį su tuo kitu vaikinu. Aš jau buvau gana apsvaigusi, tad gan drąsiai pasiūliau buvusiam bendradarbiui... palydėti mane į mano kambarį.

Palydėjęs jis dar buvo džentelmenas, stovėjo prie durų ir laukė, lyg stebėdamas, ar laikas atsisveikinti, ar ne. Neskubėjo užeiti. Atsisveikindama aš prisiglaudžiau prie jo krūtinės, paliečiau lūpomis skruostą ir... mes atsidūrėm kambario viduje.

Pradėjom bučiuotis tą pat akimirką, kai uždarėm duris. Tokia aistra, kokią mačiau tik filmuose. Bučiavomės kaip išprotėję, net lūpas įsiskaudo, tada pradėjome glamonėtis, plėšti vienas nuo kito drabužius, kol nebegalėjome ištverti ir atsidūrėme lovoje.

Buvome kartu visą naktį. Ne vieną kartą per tą naktį... Jaučiausi kaip išprotėjusi ir tokia susijaudinusi, kaip paauglė. Ryte atsisveikinom su juo prie kambario ir žinau, kad jis išvažiavo namo. Nesitarėme kontaktuoti – ne tai buvo prasmė.

Susitikusi su drauge pusryčių sužinojau, kad ir jos naktis praėjo ne prasčiau. Juokėmės, kad negalėtume to pakartoti net norėdamos – atrodo, pats likimas suvedė mus su beprotiškai aistringais vyrais. Iki šiol malonu prisiminti tą naktį.

Santykių su juo nenorėčiau, tiksliau, ne tai buvo tikslas ir net negalvojau apie tai. Bet grįžusi į Vilnių tikrai ne kartą prisiminiau tą nepaprastą naktį, kurią išsipildė mano fantazijos.

Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Mano fantazija“. Pagrindinis prizas, kurį gaus geriausio pasakojimo autorius, – net pusės metų seksualių fantazijos.lt prekių prenumerata. Įgyvendinkite savo karščiausias fantazijas. Pasakojimus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (102)