Tarp 45 vaikų nėra nei vieno našlaičio ir dauguma vaikų paimti iš savo alkoholikų šeimų jau būdami ankstyvos paauglystės amžiuje. Ką daro vaikų globos namai? Gauna ir priima visą puokštę vaiko diagnozių, kurios jam augant buvo tik mėtomos kaip karštos bulvės.
Mokykla neturi mokytojo padėjėjų vaikams su elgesio ir emocijų sutrikimais, mokytojai nepajėgūs dirbti 25 vaikų klasėje, kai joje du vaikai su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, nes tai tiesiog neįmanoma (kas bandė, patvirtins), psichiatrai ligoninėje negali skirti vaikams vaistų (nes tai, anot D. Pūro, niekur neveda), policija, radusi juos gatvėje vidury nakties, negali jų paimti už rankos ir nuvežti namo (citata „aš dėl mažamečio neprarasiu darbo, geriau nekišk nagų (kolegai)“).
Globos namai palikti vieni – mes atsakingi už viską: už mokslą, gydymą, gyvenimo sąlygas, auklėjimą, pagalbą, nes niekas nieko negali. Kas rytą vesdavau penktokėlį į mokyklą, berniukas pabėgdavo, išlipdavo klasėje per langus, laipiodavo palangėmis, į klasę tekdavo tempte tempti – nepadėdavo.
Baimė, nerimas, jausmas, kad esi ne toks kaip kiti, žinojimas, kad neišeina skaityti, rašyti, ir atsineštas iš šeimos modelis, kad reikia bėgti nuo sunkumų, neleido berniukui pabaigti penktos klasės. Tą dieną, kai berniukas atsidūrė Švėkšnos SUC, visi supratome, kad penktą klasę vis dėlto jis pabaigs.
Tai buvo maža, penkių mokinių klasė, kuriose penktokėlis jautėsi „mokantis“, net gyvenamoji aptrinta aplinka, dažni vaikų keiksmažodžiai jam priminė jo šeimą, jo artimą aplinką, kurioje jis užaugo. Berniukas noriai mokėsi ir gyveno Švėkšnoje. Uždaryti negalima modernizuoti – Prezidente, kur dėsite kablelį?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti nuomonė? Tai galite padaryti žemiau arba rašydami el.paštu pilieciai@delfi.lt: