aA
Pastarojo meto procesai vykstantys Lietuvoje mane privertė gerokai susimąstyti apie jauną Lietuvos demokratiją. Kokia gi ji tapo per tuos nors neilgus, tačiau jau solidų laikotarpį reiškiančius nepriklausomybės metus – mūsų demokratinė valstybė Lietuva.
Demokratijos testas Lietuvai: kodėl reikalingas toks mokytojų streikas?
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kokią ją pastaruoju metu regiu – susiskaldžiusią, reformų plėšomą, despotiškai valdžios bandomą tildyti ir kontroliuoti įstatymiškai, tebealinamą emigracijos ir socialiai neteisingą bei vis bandančią tapti vakarais, nors tebealsuojančią pilnais plaučiais rytais (amerikiečių atliktas tyrimas parodė, jog širdimi ir protais esame rytų europiečiai).

Ir nors begalė gerų dalykų įvyko Lietuvoje tapus nepriklausoma valstybe (o ir kitaip būti negalėjo – juk tapome laisvais ir nepriklausomais ir tai jau savaime didingas dalykas!), tačiau įstojimas į naujas sąjungas, bei tapimas vakarų valstybių bendrijos dalimi ir didžiulės piniginės injekcijos į valstybę savaime mūsų žmonių nepadarė vakariečiais ir taip savaime neišmokė, kas yra demokratija – tam reikia laiko. Vien būti nepakanka, jog taptum vakarų demokratijos piliečiu – reikia išmokti patiems susikurti tokį gėrį Lietuvoje, kad nereiktų išvažiuoti į tuos TIKRUS vakarus.

Žodžiu, pasirašius sutartį dar netampi kažkuo – kaip kad ir parašius popieriuje žodį reforma ir padėjus parašą dar nereiškia, kad reforma realiai įvyko ar ruošiasi įvykti greitu metu – tam reikia daug ir įvairių komponentų – daug darbo, finansinių bei žmogiškųjų resursų paskirstymo, sisteminių pokyčių ir t. t. Kaip pastaruoju metu mums tenka pastebėti, kad vien pasirašytos sutarties negana. Pavyzdžiui, Matuko reforma, reforma švietimo srityje ir dar daug kitų nepavykusių bandymų fiktyviai vaidinti darbą parašant lape žodį reforma. Kai negabūs žmones bando būti kuo nėra ir daryti tai, ko nesugeba, ir net nesiruošia pripažinti savo klaidų ar kreiptis pagalbos į gabesnius už juos – tai rodo, kad mes tik mokomės būti valstybe, kokia trokštame būti. Mes tik mokomės būti demokratija.

Liaudis – kaip rodo pastarieji įvykiai, išties man kelia didžiulį džiugesį – protestai, streikai - pagaliau piliečiai suvokia, kad tai jie svarbiausia demokratinės valstybės jėga ir jie pagaliau reikalauja būti išgirsti. Užaugo karta, kuri yra laisvos demokratinės visuomenės karta, tai žmonės, kurie gali pasiskaityti, kaip yra kitur, kaip yra ten, kur pažangesnė valdžia tvarko valstybės reikalus. Nuo žmonių, tampa vis sunkiau kažką nuslėpti ir sunkiau žmones apkvailinti (žinoma, tuos kurie yra pakankamai intelektualūs atsirinkti informaciją ir kurie nėra socialiniame užribyje), nei tais gūdžiais sovietiniais laikais, kuriais gimė, užaugo ir kai kada dar teko dirbti asmenims, kurie dabar atstovauja mūsų interesus būdami valdžioje ir kurie, kaip iš pastarųjų įvykių tenka suprasti, menkiausiai sugebėjo pasistūmėti supratime, kas yra demokratinė visuomenė.

Kaip rodo karti nūdienos patirtis – komunikacijos su visuomene neatsirado daugiau, atskaitomybės apie atliktus darbus neatsirado daugiau, piliečių įtraukimo į valstybės valdymą neatsirado daugiau, valdžios atstovų kintamumo partijose neatsirado daugiau ir taip toliau galima būtų vardinti. Neskaidri, korumpuota ir nekomunikuojanti su piliečiais valdžia – tai nėra tai, ko trokštame savo valstybei, ir jei nepritariame kvailiems valdžios sprendimams – priverčiame juos išgirsti! Štai demokratijos šventė Lietuvoje – valio mokytojams! Valio juos palaikantiems tėvams, valio juos palaikančiai Lietuvos jaunajai kartai – moksleiviams. Valio, jog mokytojai atlieka tiesioginę savo pareigą ir šiandien mus moko būti demokratinės valstybės piliečiais, kur niekas niekada neturi bijoti reikšti savo nuomonę ir neprivalo taikstytis su neteisybe ir neturi bijoti valdžios, nes valdžia tai tėra visuomenės išrinkti atstovai, kurie dirba mums, tautai, ir jei jie dirba blogai - tautos teisė yra apie tai pasisakyti ir pakeisti jiems blogai dirbančius atstovus.

Valdžios atstovai pastaruoju metu sugebėjo parodyti, jog menkiausiai per visus nepriklausomybės metus išmoko gyventi pagal vakarų demokratijos principus, o elgesys su protestuojančiais piliečiais, mokytojais, eilinį kartą sukėlė pasidygėjimą valdžios atstovų elgesiu. Labiausiai sumenkino save švietimo ministrė ir premjeras, o po trijų savaičių suvokusi, kad apskritai kažkas vyksta šalyje apie save priminė, jog išvis egzistuoja ponia prezidentė.

Mūsų valdžios atstovai per visus nepriklausomos Lietuvos metus tesugebėjo tobulai išnaudoti demokratinio valdymo trūkumus, kaip pvz.:

a) atstovai patys sau nustato privilegijas bei savo veiksmų kontrolę;

b) atstovai turi teisę pakeisti pažiūras po rinkimų;

c) atstovus galima papirkti;

d) atstovai gali naudotis valdžia asmeniniams interesams tenkinti;

e) atstovai gali keisti rinkimų įstatymus, tuo nepastebimai uzurpuodami galimybę patekti į valdžią vėl ir vėl; ir t.t. Visi šie punktai tėra iš apibrėžimo, kokius trūkumus gali turėti demokratinis valdymas ir jie, deja, kuo puikiausiai iliustruoja mūsų valdžios atstovus ir tai, kuo serga mūsų valstybė bei ją valdantys daugybę metų žmonės, kurie niekaip negali atsikratyti sovietinių demonų savyje.

Nors liaudis, ypatingai jaunoji karta, teikia daug vilčių, suprasdama ir palaikydama socialinę grupę, mokytojus, ir kartu protestuoja, nes suvokia, kad tik kovodami kartu kovoja ir už savo teises, nes viskas visuomenėje tarpusavyje susiję. Tai nėra tik mokytojų interesai – tai ir vaikų, jų tėvų ir kitų būsimų kartų interesai, o pagaliau, jei valdžia nenori girdėti šį kartą, tai kas garantuoja, kad norės išgirsti kada nors? Kai kita socialinė žmonių grupė belsis ar valdžia neapsimes kurčia?

Jei nepralaušime šį kartą barjero skiriančio valdžios atstovus ir visuomenę, tai kada tai gali įvykti apskritai? Juk tik mes, tauta, kuriame visuomenę kokią ji yra, tad kokią mes ją norime matyti? Paklūstančią, nes bijančią valdžios, įstatymų ir naujų draudimų, ar visuomenę, kurioje svarbiausi klausimai sprendžiami įsiklausant visuomenės, tariantis su piliečiais atliekant esmines reformas šalyje ir sprendžiant svarbiausius klausimus referendumų būdu (kaip pvz.: Šveicarijoje).

Tokie esminiai visuomenę veikiantys klausimai tiesiog privalo būti sprendžiami demokratiškiausiu būdu - tiesiogiai tariantis su visuomene (juk perteklinis vienos srities finansavimas kainuoja kitų sričių geresnį finansavimą?). Referendumais spręsti daugybę pačių svarbiausių klausimų tikrai yra įmanoma tokiose mažose valstybėse kaip Lietuva. Lietuvoje ši teisė piliečiams yra smarkiai apribota. Akivaizdu, jog valdžios atstovai to nenori. Akivaizdu, jog Lietuvoje vadžios atstovai tiesiog bijo kalbėtis su tais, kurie juos išrenka savo atstovais, tam, kad būtų išgirsti Lietuvos mokytojai. Turėjo patirti panieką ir patyčias Lietuvos tėvai, kad jiems būtų išaiškinta kaipgi dabar veikia nauja vaiko teisių reforma ir jie taip pat buvo apipilti pamazgomis. Netgi geri žmones dėl paprasčiausio žmogiško išgąsčio ir dėl nežinomybės buvo palaikyti sadistais, norinčiais skriausti savo vaikus, nes priešinosi reformai, kurios paprasčiausiai nesuprato, o nesuprato todėl, kad eilinį kartą valdžia iš savo dausų nesivargina bendrauti su visuomene, nes laiko juos kažkokiais menkučiais ar šiaip pernelyg degradavusiais, kad kažką suprastų.

Tad valdžia nesivargina aiškinti, o tiesiog liepia, įsako vykdyti, ne šviečia, nes švietimą labai jau brangu finansuoti. Taip juk daug paprasčiau gąsdinti ir priversti pasikeisti žmogų dėl baimės. Ugdymas, mokymas, keitimasis per mokymąsi ir supratimą – tai labai jau ilgas procesas ir mūsų valdžios atstovams per daug sudėtingas, ir per daug brangus.

Tad kas iliustruoja, jog Lietuvoje demokratija nefunkcionuoja tinkamai? Teoretikai sako ,kad geriausi įrodymai kad valstybėje atstovaujamoji demokratija ne visiškai teisinga: kai priimami sprendimai, kuriems akivaizdžiai nepritaria dauguma gyventojų; kai valdžioje išlieka neatsistatydinę atstovai ir vyriausybės su labai žemais visuomenės palaikymo reitingais; kai piliečiai iš valstybės bėga į užsienį( nenormaliai aukštas emigracijos lygis). Deja, liūdnai prie kiekvieno iš teiginių galime dėti po varnelę. Demokratijos testas neišlaikytas. Eikime kartoti kurso iš naujo.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Atsidūrėte panašioje situacijoje? Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Jauna šeima susiruošė pirkti butą – nuėję į banką gavo it skuduru per veidą (679)

Šeima – visuomenės pagrindas? Tik jau ne Lietuvoje. Noriu viešai pareikšti pasipiktinimą visa...

Komandiruotėje sutiko pasilinksminti su panele – slaptas jos planas baigėsi skaudžia pamoka (52)

Skirtingos šalys, skirtingi žmonės, skirtingi mentalitetai, bet yra įvykių, kurie savo eiga,...

Atleisti neištikimybę buvo daugiausiai kainavęs sprendimas – po jo pasikeitė viskas (120)

Aš to niekada nepadaryčiau, negalėčiau atleisti, jei išduotų mane – siųsčiau kuo toliau tą...

Išryškino Verygos darbo prieštaringumą: situacija darosi komiška (306)

Yra daug liaudies išminties posakių apie tai, kad tikrasis veidas atsiskleidžia tik po kauke ar...

Top naujienos

JAV branduoliniai ginklai Europoje vėl skelia žiežirbas: kaip tai atsilieps Lietuvai (97)

Būti ar nebūti. Tokia yra Vokietijoje atsinaujinusių aršių debatų dėl JAV branduolinių...

Užkalnis: restoranuose leisti pinigus - patriotinė pareiga (114)

Apie dešimt metų rašau apie maistą, kartais gerai, kartais išvis puikiai. Koks tikslas, klausiate...

Po virtinės kruvinų incidentų pasienyje Kinija ir Indija dislokuoja tūkstančius karių, baiminamasi atviro konflikto (186)

Gegužės 5 d. tarp Indijos ir Kinijos karių prie Pangongo ežero, esančio 4270 metrų aukštyje...

Lietuviško vyno gamintojas Juozas Vilkenis: šio gėrimo galima išgerti tik vieną taurę (50)

„Aš nedirbu, aš visą laiką atostogauju“, – štai taip apie savo veiklą sako vyndarys...

Berniukas gimė sveikas, bet netrukus pastebėjo nerimą keliančius požymius: kraujo tyrimai buvo netikėti (157)

Kauniečiai Gintarė ir Rytis Rudzinskai 2016 m. susilaukė sveiko berniuko, kurį pavadino Bernardu....

Gydytoja: 4 ženklai, rodantys, kad pas ginekologą apsilankyti reikia nedelsiant (1)

Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojos akušerės-ginekologės Agnės Tarvydienės...

Ne pirmą kartą grasinančių žinučių sulaukusi Mia jaučiasi įbauginta: žadu kreiptis į teisėsaugą (45)

Žinomai dainininkei Miai savaitgalį apkartino atviras grasinimas mirtimi. Tokią žinutę atlikėja...

Nuosavam sodui kiemo nereikia: 10 idėjų, kaip sukurti oazę daugiabučio balkone (5)

Daug kas klaidingai galvoja, kad sodai gali egzistuoti tik sodybose ar nuosavų namų sklypuose, kur...

Naujo kelio pradžia: istorinės lygiosios Tbilisyje ir kryptį į Vakarus blokavusi Maskva (7)

„Didžiausią įspūdį paliko ne tūkstančiai sirgalių stadione, o trispalvės vėliavos...

|Maža didelių žinių kaina