Kalti visai ne svarstymai sutrumpinti dvimetes motinystės atostogas, ar apkarpyti išmokas. Jei dvimetes motinystės atostogas būtų galima vertinti kaip paskatą gimdyti vaikus, susidūrusi su vyresnių nei trimetukai auginimo subtilybėmis šias lengvatas pavadinčiau apgaule, kuomet žmogus sugundomas žengti pirmąjį žingsnį, nutylint, kas jo laukia ateinančius 15 + metų. Raginti žmones gimdyti vaikus nepasirūpinus visa būtina infrastruktūra ir priemonėmis (darželiais, mokyklomis, mokymo priemonėmis ir pan.) mažų mažiausiai yra neatsakinga.
Ne paslaptis, kad norint užsirašyti į kokį nors padoresnį darželį tą reikia padaryti dar vaikui negimus. Priešingu atveju gali nepadėti ir „pažįstamas dėdė“, ar „dovana“ darželiui. Dar ypač svarbu nepamiršti pervesti dviejų procentų pajamų mokesčio, kuris iš neva tai galimybės žmonėms patiems spręsti, ką jie norėtų paremti, tapo savotiška reketo priemone bei asmeninių duomenų nutekinimu (turiu omeny žmonių pajamas). Štai vieni mūsų giminaičiai, užsirašę į po namų langais esantį lopšelį-darželį ramiai laukė iki sūnui sueis dveji metukai. Po antrojo gimtadienio apsilankę lopšelyje sužinojo, kad jų prašymas kažkur pasimetęs, o gal ir išvis nebuvo gautas. Nemalonaus pokalbio pabaigoje buvo įvardinta ir tikroji priežastis – abu metus nuo pareiškimo padavimo darželis nesulaukė pajamų.
Netgi užsitikrinus vietą darželyje dideliu galvos skausmu gali tapti vasaros atostogos, mat, sumažinus finansavimą, nemažai darželių vasarai uždaromi, o kiti darželiai „benamiais“ likusių vaikų nebepriima. Nuostabu, jei esate laimingas ir turite kaime gyvenančius tėvus, ar kitus artimus giminaičius, kurie gali vasarą prižiūrėti jūsų vaikus. Bet jei esate negausias pajamas gaunanti šeima, neturinti senelių, ar kitų vaikus galinčių prižiūrėti artimųjų, susidursite su didelėmis problemomis.
Gali tekti nemaloniai aiškintis ir su grupę lankančių vaikų tėvais, mat darželių remontams, auklėtojų kvalifikacijos kėlimui ir pan. neskiriant pinigų, vieniems kasmet norisi vis geresnių sąlygų savo vaikučiams – tai šildomų grindų, kad nesušaltų, tai indaplovės, kad šeimininkėlės rankos būtų tausojamos, o kitiems tenka šeimyną išmaitinti už 150 Lt per savaitę. Noras gerinti sąlygas nėra blogas. Argi kuris nors nenorime, kad mūsų vaikams būtų geriau? Tik ar turime prieš visus aiškintis ir rausti dėl šeimoje susiklosčiusios finansinės padėties, ar skaityti užgaulias kitų tėvų elektronines žinutes? Darželių ir mokyklų remontai tėvų lėšomis tapo nuolatinio pykčio ir pažeminimo šaltiniu.
Suprantama, kad ne direktorė čia kalčiausia (juk ne visi žmonės turi takto jausmą). Suprantama, kad per vasarą neturi dirbti visas darželis, jei jį lankys vos keli, ar keliolika vaikų. Bet kodėl šeima taip besirūpinantys valdininkai negali surinkti duomenų iš viso miesto darželių ir palikti veikti pilnai sukomplektuotus tik kelis? Kodėl tokie darželiai vasaros metu negalėtų daugiau dėmesio skirti būtent vaikų poilsiui ir atrakcijoms? Kodėl juose negalėtų praktikos atlikti pedagoginio universiteto studentai? Manau, tėveliai mielai sutiktų sumokėti keliolika litų už išvykas ar bilietus į spektaklius.
Panaši situacija ir mokyklose. Tik remontai ir poreikiai jose dar didesni. Negalėdami susimokėti galite būti pasiųsti į kitą mokyklą. Ir visai nesvarbu, kad sąžiningai mokate mokesčius valstybei, kad ji garantuoja nemokamą mokslą, kad mokykla yra jūsų kieme, kad jums priklauso pagal gyvenamąją vietą, kad lankant ją būtumėte ramūs dėl vaiko saugumo. Norinčių patekti į geresnes klases – marios. Negalintiems sau to leisti teks vaikus kelti anksčiau ir susitaikyti su baimėmis, ar vaiko nenutrenkė einant per judrią sankryžą ir pan.
Rūpestis šeima, rūpestis vaikais nėra vien jų paleidimas į pasaulį. Mielai gimdytume trečią, o gal ir ketvirtą atžalą, ypač jei valstybė padengtų gerai besimokančių daugiavaikių šeimų atžalų mokslus. Tačiau dabar nežinome, ar pajėgsime „patekti“ į valstybinį darželį ir mokyklas, „suremontuoti tinkamas sąlygas“, prisidėti prie nesibaigiančių „padėkų“ ir pan.
Apie aukštąjį mokslą su šešiaprocentinėmis palūkanomis daugiavaikei šeimai baisu ir pagalvoti. Žinoma, bus tokių, kurie sakys, kad galima mokyti vaikus nereaguoti į pirštais juos badančius ir ubagais vadinančius bendraklasius, kaip kad nutiko pažįstamų medikų, suabejojusių išleistuvėms siūloma dėtis po 700 Lt. suma, sūnui.
Galima vaikus leisti į darželį, kur kiti nelabai nori eiti, sovietiniais laikais juk buvo blogiau. Bet ar to linkime savo vaikams? Ar tai paskatins nors vienus apie savo vaikų ateitį mąstančius tėvus imtis šeimos gausinimo? Gal, vis tik, tuos keliasdešimt milijonų, išleidžiamų finansuojant antruosius vaiko priežiūros metus būtų išleisti prasmingiau juos investuojant į darželių statymą, darželių ir mokyklų sutvarkymą?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!