Mano manymu, ši įstaiga yra labai reikalinga sunkių elgesio ir emocinių sutrikimų turintiems vaikams. Mano manymu, šis centras yra vienintelis Lietuvoje, kuriame vaikai yra gydomi, tinkamai ruošiami normaliam, šiltam bendravimui su žmonėmis, šalinami elgesio sutrikimai.
Čia yra tinkamai rūpinamasi šių išvardytų sutrikimų vaikais. Kiekvienas darbuotojas vaiką išklauso, pataria, nuramina. Neteko matyti, kad kuris auklėtinis būtų atstumtas ir šiurkščiai su juo pasielgta. Net atliekant socialinio darbuotojo praktiką, nemačiau pažeidimo iš darbuotojų pusės. Vaikai, besimokantys šioje įstaigoje yra geri, meilūs, dėmesingi vienas kitam.
Man pikta, jog kilo toks skandalas dėl svetimų, šiai įstaigai nepriklausančių asmenų, kurie naudojasi mergaičių naivumu, nuoširdumu ir veda jas iš padoraus kelio.
Tokie asmenys turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ir KODĖL policijos pareigūnai nutraukia ikiteisminius tyrimus? Kodėl turi nukentėti dauguma emocinių sutrikimų turinčių vaikų dėl nusikalstamos veikos vykdančių asmenų?
Galiu patikinti, jog aš ten mokiausi, ir esu labai patenkinta ir laiminga, kad ten teko mokytis. Ten dirbantis pedagogų kolektyvas mane tinkamai paruošė gyvenimui. Šioje įstaigoje dirba labai nuoširdūs pedagogai, auklėtojai ir kiti darbuotojai bei specialistai. Tiek šilumos ir nuoširdaus bendravimo nesu gavusi iš nieko kito, kiek iš šių darbuotojų.
Kadangi buvau be tėvų, man šie žmonės atstojo artimus žmones. Todėl tik jų dėka galiu dalyti meilę, šilumą kitiems, kurie serga vėžiu. Tai labai daug ką reiškia.
Mano patekimo į šią įstaigą situacija buvo tokia, jog vienoje Šiaulių mokykloje vyko labai negeri dalykai, dėl kurių (man iškėlus tai į viešumą) buvau atsiųsta mokytis būtent į Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą. Atvažiavau su didžiule nervine įtampa, baimėmis, galvos skausmu. Mokantis čia dingo stresas, nerimas, įtampa, galvos skausmai ir baimės. Neliko psichologinių problemų. Iš darbuotojų gavau daug meilės, šilumos.
Kai giminaičiai manęs atsisakė, psichologiškai, morališkai palaikė šios įstaigos darbuotojai bei direktorė Laima Navickienė. Ir kai neturėjau kur būti per vasarą, vietą radau būtent čia, Švėkšnoje. Sunkiu metu nuoširdžiai padėjo direktorė ir kiti pedagogai. Labai daug bendravome, daugybė dalykų buvo išaiškinta kaip normaliose šeimose. Tarp šių žmonių jaučiausi kaip šeimoje, ir šiandien drąsiai galiu pasakyti, jog gyvenimui mane paruošė šios įstaigos darbuotojai, o ne kas kitas.
Kai būnu Lietuvoje, kaskart su malonumu grįžtu čia, nes širdyje jaučiu meilę, artumą ir nuoširdų dėkingumą Švėkšnos specialiojo ugdymo centro darbuotojams. Jie mano širdyje buvo, yra ir bus savais žmonėmis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!