Kadangi mūsų šalies parlamentarizmas toks jaunas, atsiranda daugybė problemų. Nenorėčiau dabar gilintis į visas Lietuvos demokratijos problemas, norėčiau aptarti tik vieną, šiuo metu ypač aktualią problemą – balsų pirkimą.
Lietuva yra turėjusi garbingus Steigiamąjį ir Atkuriamąjį Seimus, visai negarbingą Liaudies Seimą, o po šių rinkimų, matyt, turėsime gėdingą “Bambalinį” Seimą. Balsai buvo perkami masiškai, visoje Lietuvoje, kaimuose, miesteliuose ir miestuose, kalėjimuose ir ligoninėse. Balsas buvo perkamas už “bambalį” alaus, pusę litro pigiausios degtinės, arba grynais nuo 10 iki 50 litų.
Labiausiai šiuose “aukcionuose” pasižymėjo Darbo partija, kurią, mano giliu įsitikinimu, nuodėmė būtų vadinti žodžiu partija, bet geriausias jos apibūdinimas būtų kriminalinė gauja. Nuo tos gaujos neatsiliko ir daugiausiai mandatų gavusi Lietuvos socialdemokratų partija, partija “Tvarka ir teisingumas”, bei per daugelį metų įvairias masinių balsų “rinkimo” technologijas įvaldžiusi “Lietuvos lenkų rinkimų akcija”. Be balsų pirkimo buvo gausybė pažeidimų dėl apylinkių komisijų darbo. Daugybėje apylinkių buvo nesandarios urnos, rinkėjams duodami neantspauduoti biuleteniai, neskaidrus skaičiavimo organizavimas ir panašūs pažeidimai.
Per šiuos rinkimus daugelis pilietiškų lietuvių suprato, kad greta bedantės ir bejėgės teisėsaugos, kuri niekaip negali pasodinti nelauktai pralobusių valdininkų ir kitų lėšų įsisavintojų, turime ir visai neįgalią Vyriausiąją rinkimų komisiją ir kriminalinę policiją.
Tačiau problema nėra tokia jau neįveikiama, kaip mums teigia dalis politologų, politikų ir “nepakeičiamasis” Zenonas Vaigauskas. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, pažvelkime į mūsų šiaurinę kaimynę, brolišką Latviją. Ši šalis su panašia problema buvo susidūrus prieš keletą metų, tačiau žmonės, kurie klastojo rezultatus, gavo realias laisvės atėmimo bausmes arba baudas, kurios siekė iki 10 minimalių atlyginimų dydžių.
Pavyzdžiui Balvų rajono, Kubulos apylinkės pirmininkas Juris Buoldanas, nors ir buvo išrinktas į parlamentą – atsidūrė kalėjime. Jis buvo nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme už tai, kad kartu su balsų skaičiavimo komisijos nariais klastojo rinkimų rezultatus. Jo bendrininkai irgi neliko nenubausti, visi gavo teistumus ir nemažas pinigines baudas. Visa eilė teismo procesų vyko 2005-2008 metais, taip buvo pažabotas nesąžiningumas rinkimuose.
Taigi, realūs žmonės, gavo realias laisvės atėmimo bausmes, paragavo kalėjimo duonos, pasimokė kalėjimo žargono ir gavo kitas patirtis, kurias neišvengiamai gauna kalintis žmogus. Tai tikrai ne tas pats, kaip keli mėnesiai viešųjų darbų, tokią bausmę Lietuvoje gavo žmonės, kurie teismo buvo pripažinti kaltais dėl balsų pirkimo. Palyginkime bausmes: laisvės atėmimas nuo keleto mėnesių iki kelių metų su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis ir keletas valandų viešųjų darbų, kas realiai reiškia laiko prastūmimą su šluota ar grėbliu rankose.
Netiesa, kad nėra būdų pažaboti korupcijos, “otkatų”, ar balsų pirkimo rinkimuose, sustabdyti tai galima tik drakoniškomis teisinėmis priemonėmis. Senovėje žmones nuo noro nusikalsti saugodavo ant pilies kuorų pamautos nusikaltėlių galvos su varnų išlestomis akimis ir nukapoti vagių pirštai bei plaštakos, šiuo metu – reali bausmė ir jos neišvengiamumo supratimas. Per vienus rinkimus pasodinus keletą balsų pirkėjų, tai taptų gana rizikingas, o dėl to brangokas užsiėmimas,todėl yra tikimybė, kad nesąžiningiems politikams tokie triukai tiesiog neapsimokėtų.
Jei už narkotikų platinimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, tai taptų masiniu reiškiniu. Tačiau balsų pirkimas yra ne mažiau pavojingas nusikaltimas prieš visuomenę, nes jis pažeidžia demokratiją, konstitucines vertybes ir žmonių teisę išsirinkti savo valdžią. Žmogus parduodamas savo balsą parduoda savo tėvų ir senelių pensijas, savo vaikų ir anūkų mokyklas ir darželius, ligonines, vaistų kompensavimą ir dar daug daug svarbių dalykų, bet baisiausia, kad jis parduoda savo ir Tėvynės ateitį…
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!