Kai šiek tiek pabendravome, sutikau susitikti, nors ir buvo gal 22-23 valanda vakaro. Vaikinas nusivežė mane į tokią vietą, kur vienoje pusėje buvo miškas, o kitoje tekėjo upė. Aplink žmonių nebuvo. Iškart pasirodė nejauku, bet nieko labai blogo negalvojau, nes pamaniau, vis tiek turime bendrų draugų. Be to, ir neatrodė, kad vaikinas nusiteikęs kažkam negero.
Po kiek laiko, mums besikalbant, iš jo pusės prasidėjo gluminantys klausimai, į kuriuos man nesinorėjo atsakyti. Vėliau net pradėjo lįsti fiziškai.
Po tokių veiksmų vaikinui leidau suprasti, kad nieko nebus ir dar pasidalinau savo buvimo vieta su drauge, nes tikrai buvau išsigandusi. Gerai, kad vaikinas suprato ir parvežė namo, bet tai buvo blogiausias pasimatymas, po kurio niekada su nepažįstamais nebeinu susitikti vakarais.
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Pats blogiausias pasimatymas“. Savo pasakojimus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt, nepamirškite temos laukelyje nurodyti konkurso pavadinimo. Visas sąlygas rasite paspaudę čia.
