Istorija mano paprasta. Vairavau automobilį „Renault“, pagamintą 2003 metais, tarnavo jis man ilgą laiką ir tvarkingai, jokių gedimų, kurie keltų galvos skausmą, neturėjau. Tačiau atėjo toks laikas, kai jos variklis sugedo. Kadangi remontas brangiai kainuotų, automobilį pardaviau, nurodydamas, kad yra variklio defektas. Paskelbus šį skelbimą pirkėjų atsirado ne vienas ir ne du, per valandą automobilis buvo parduotas. Atvažiavo jo pasiimti vėlai vakare ir net nerūpėjo techninė jo būklė – svarbiausia buvo pasiimti.
Po kiek laiko nusipirkau naujesnį tokio pat modelio „Renault“, pardavėjas pasakė, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, jokių bėdų su juo neturėjo. Apžiūrėjęs automobilį pasakiau, kad turiu pagalvoti iki kitos dienos ryto pirksiu jį ar ne, tačiau sutapimas ar ne, pardavėjui paskambino žmogus, kuris pasakė, kad automobilį pirks, jei jis dar neparduotas, tuomet nebegalvodamas pasakiau, kad automobilį perku. Po dienos važinėjimo pastebėjau, kad kompiuteris rodo, jog trūksta variklio tepalų, taip pat atsirado kažkoks keistas bildesysis.
Nuvažiavęs į servisą pasikeisti tepalų, paprašiau, kad patikrintu ir visus diržus. Pakėlę automobilį keltuvu nustebome visi, nuo automobilio priekio iki pat galo dugnas buvo užlietas tepalais. Viską patikrinę pasakė, kad subyrėję kažkokie guoliukai ir panašiai, tačiau kadangi planavau šiuos darbus padaryti, nesukau sau galvos. Dėl tepalų pasakė, kad nieko patarti negali, kadangi variklis purvinas ir nesimato iš kur taip sunkiasi. Sutvarkius automobilį ir pasikeitus tepalus prasidėjo tikri stebuklai... Automobilio trauka dingo, tepalai pradėjo veržtis pro visus variklio galus. Tada supratau, kad nusipirkau mašiną su tokia pačia bėda, kaip ir pardaviau senąją, tačiau, kaip pardavėjas sakė, „be trūkumų“.
Žinojau, kad investicijų sutvarkyti automobilį prireiks. Važiuojant namo automobilio apsukos sukilo ir variklis „užkalė“. Servise, kuriame tvarkiau automobilį, parodė man stūmoklius, kiek žinau, jie turi būti apvalūs, o vienas jų buvo ovalus, žiedai, kurie būna ant stūmoklių, visiškai susidėvėję. Visos variklio dalys buvo nuo skirtingų metų automobilių. Supratau, kad mašina buvo sudėliota kaip „lego“. Servise vaikščiodamas atkreipiau dėmesį, kad visi langai yra skirtingų numerių, sutampa tik du...
Prieš kelias dienas važiuodamas pamačiau priešais mane atvažiuojantį mano senąją „Renault“, kurią vairavo jaunas vaikinas, tad išvadą padariau tokią: mašina buvo sutvarkyta ir perparduota. Variklis kurį laiką gal veiks, o paskui bus kaip ir man.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!