Vienas iš daugelio ir vienas iš svarbiausių sutarties sudedamųjų dalių tada buvo ir vis dar išliko, bendra rinka ir jos reguliavimas. Jau pačia pirmą dieną, kada buvo įkurta Europos Sąjunga visiems buvo aišku, kad nereguliuojama rinka ankščiau ar vėliau tampa kažkieno nuosavybe, nuosavybe, kuri remia kartelinius sutarimus, monopolija ir oligopolija, kuri rūpinasi tik savo pelnu, o ne vartotojais, tampa nuosavybe, kuri turi didelę galią ir vieniems verslams suteikia pranašumą prieš kitus.
Šiandien 2018 metai, mes galime didžiuotis būdami tos pačios kilnios, šiek tiek sumodernėjusios ir išsiplėtusios Europos bendrijos dalimi. Lietuviai sparčiai vejasi Europos Sąjungos vidurkius, sparčiai įsisavina demokratinius, vakarietiškus įstatymus, keičiasi ne tik pragyvenimo lygis bet ir gyvenimo būdas. Daug dalykų, tokių kaip tuščios parduotuvių lentynos, prekių deficitas, tušti oro uostai, monopolinis telekomas, išskirtinės sąlygos, privilegijos ir dar daug kitų neteisingų, šiandien netgi nebesuprantamų reiškinių liko kažkur toli praeityje, bet ar tikrai liko?
Kaip šiandien pavadinti prekybos tinklų šeimininkavimą Lietuvoje, kaip pavadinti tą nuolankų, tylų vyriausybės prašymą prekybos tinklų, grįžti bent porą amžių atgal, į dienas, kada net beteisiai tarnai ir mužikai, nuolankiai tarnaujantys ir sunkiai nugaras lenkiantys ponų dvaruose, turėjo teisę į laisvą sekmadienį, kaip vertinti tą greitai pamirštą nedrąsų premjero prašymą bent kiek sužmonėti, palengvinti tinklams tarnaujančių žmonių dalią.
Kaip vadinti tą prekybos tinklų gobšumą, besaikį norą uždirbti dar ir dar, baimę prarasti net ir vieną pirkėja, kuris sekmadienį galbūt nueis ir apsipirks ūkininkų turgelyje ar mažoje parduotuvėlėje, baimę prarasti ūkininką, kuris galbūt nebenorės savo produkcijos pigiai parduoti didiesiems prekybos centrams, o vietoj to rinksis sekmadieninius turgelius. Kaip pavadinti tą galią kurią demonstruoja didieji prekybos centrai, maskuodami savo pelno troškimą po kilniais tikslais, aiškinimais, kad tai tik dėl žmonių darbo vietų, dėl pigesnių produktų
Ką reiškia tie prekybos tinklų pasiųsti „teisybės“ skleidėjai, kuriais tapo net patys politikai, jų apgailėtini aiškinimai ir įtikinėjimai, kad prekybos centrams užsidarius sekmadieniais, žmonės praras darbus. Norėtųsi iš karto paklaust jų, o kokie žmonės? Ar tie, kurių visiems prekybos centrams nuolat trūksta, ar tie, dėl kurių trūkumo patys prekybininkai nuolat skundžiasi ir guodžiasi, ar tie patys žmonės kurie, net ir pavežami iki darbo įmonės transportu, nebenori pusvelčiui dirbti?
Darbuotojai irgi žmonės, turintys šeimas, gimines, draugus, turintys senus, galbūt sergančius tėvus, kuriuos kartais reikia lankyti, turi vaikus, kurių praktiškai nemato nei darbo dienomis, nei jiems laisvomis nuo mokyklų ir darželių dienomis, visiems, net ir darbuotojams reikalinga bent vieną laisva dieną, praleisti su šeima. Kol didelė dalis prekybos centrų darbuotojų Europoje sekmadieniais pietauja su šeimomis, lanko muziejus ir zoologijos sodus, žaidžia parkuose, prausia ir ruošia savo vaikus pirmadieniui, mokyklai, lietuviai plauna tuščių parduotuvių grindis, bendrauja su pirkėjais –tarnauja.
Visiškai su logika prasilenkiančios kalbos, apie prekių brangimą, jei tik sekmadienį bus uždarytas bent vienas prekybos centras. Po visų tų kalbų apima jausmas, kad būtent sekmadienis daro didžiausia įtaką prekių kainoms. Įdomu, kas nutiktu jai prekybos centrai būtų uždaromi šeštadieniais, o kas būtų jai žmonės kažkokiu tai stebuklingu būdu susitartų ir pradėtu apsipirkinėti tik sekmadieniais, ar prekės atpigtų?
Uždarius prekybos centrus sekmadieniais žmonės nuo to vartoti mažiau nepradės. Prisitaikys ir pasirūpins viskuo, ko reikia iš anksto, taip kaip pasirūpina alkoholiniais gėrimais rugsėjo pirmajai ar krepšinio rungtynėms, kurias televizorius rodys devintą valandą vakaro, lygiai taip pat pasirūpins ir visai kitais reikalingais produktais, bet kurią kitą savaitės dieną, kurių be sekmadienio lieka dar šešios.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.