Mano nuomone, labai sunku gyventi santuokoje su visiškai skirtingu vyru (arba žmona). Todėl atsiranda net ne trikampis, o keturkampis.
Meilužiais tampa, manau, nelaimingi žmonės. Vienas kitam jie būna geri, bet – jie neryžtingi, ir nieko savo gyvenime nekeičia. Abu stena, pasiverkia... ir gyvena su antromis pusėmis toliau. Meilužiai vienas kitam – tai šventė. Susitikimai, retos atostogos kartu, pasimatymai, slaptos „komandiruotės“... Ne toks jau tas paprastas gyvenimas. Ir kaip dažnai nutinka – mylėjo vienas kitą, susitikinėjo dešimtmetį, bet... išsiskyrė. Nes jis slaugė sergančią žmoną, o ji jo nesiekė.
Žinau daugybę porų, kurie taip ir žaidė tuos dvigubus žaidimus, bet ar kam nors jie suteikė laimės, labai abejoju. Visiems tokioje padėtyje sunku, bet kažkokia trauka neleidžia ištrūkti iš šio užburto rato.
Moralas būtų toks: MIELIEJI, BŪKIT ATIDESNI VIENI KITIEMS.. Jeigu blogai santuokoje – nutraukite ją, eikite į priekį. Yra svetimi vaikai? Vaikai turi tokią savybę užaugti. Aukoti gyvenimą vaikams ir nemylimam žmogui – nusikaltimas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.