Patriotizmas – viena tų vertybių, kurias rodos privalėtų turėti kiekvienas. Tai meilė, pagarba Tėvynei, jos tradicijų puoselėjimas, nežeminant kitų tautų ir kultūrų. Dažnai galima išgirsti, kad šiuolaikinė visuomenė stokoja patriotinių jausmų. Tačiau kas turi įskiepyti šias vertybes ir kada pats tinkamiausias laikas tai daryti?
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Dažnai pasitaiko, kad tėvai ir mokykla tarsi „mėtosi“ šia atsakomybe ir kam nors nepasisekus yra linkę kaltinti vieni kitus. Pasak Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono Akmenės skyriaus pirmininko, Naujosios Akmenės Suaugusių mokymo centro vyr. istorijos mokytojo Ramūno Znuto patriotizmo ugdymas turi būti bendras mokyklos, tėvų, vietos bendruomenės, spaudos ir valdžios darbas. R. Znutas teigia, kad visko pagrindas yra tėvai, šeima: „Ką vaikas girdi ir mato šeimoje, toks ir bus patriotas.“

Šiai nuomonei pritaria ir Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas, Vilniaus universiteto studentas Antanas Mikalauskas: „Šeima yra visa ko pagrindas. Tai autoritetingi asmenys, kuriuos vaikas pasirenka kaip savo vedlius bandydamas atrasti ir suprasti vertybes, kuriomis vėliau vadovausis visą gyvenimą. Būtent iš jų vaikai ima pavyzdį“. Nuo mažumės vaikai stebi tėvus ir kitus šeimos narius, stengiasi būti panašūs į juos. Tačiau paaugę jie pradeda lankyti mokyklą, kur juos supa visai kiti, svetimi žmonės – mokytojai, bendraklasiai, mokyklos personalas. Tai yra žmonės, kurie prisideda prie vaiko pasaulėžiūros kūrimo.

Mokyklose nuo pirmųjų klasių vaikus stengiamasi įjungti į įvairią pilietinę veiklą, jie skatinami švęsti valstybines šventes, rengti jų proga koncertus, parodas ar pristatymus. Dalis mokinių į tai pažiūri nuoširdžiai ir mielai, imasi jiems pavestų užduočių, bet yra ir vaikų, kuriems tai tarsi nemaloni prievolė arba tik tikslas gauti geresnį pažymį. Atrodo, mokyklos stengiasi supažindinti mokinius su mūsų tautos istorija, įskiepyti jiems meilę Tėvynei. Tačiau kartais geriems norams nelemta išsipildyti.

Kodėl taip yra? Ko imtis, kad vis daugiau mokinių taptų patriotiškais piliečiais? Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas A. Mikalauskas mano, kad labai svarbu jauniems žmonės susitikti su asmenimis, kurie prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, su dabartinės mūsų valstybės kūrėjais: „Charizmą ir patirtį turintys asmenys patraukia moksleivių dėmesį ir priverčia daugiau susimąstyti apie patriotizmą ir jo reikšmę kiekvienam“.

Jis taip pat mano, kad labai svarbu įtraukti mokinius į mokyklų bendruomenių veiklą, kad mokinys galėtų prisidėti prie valstybės kūrimo, jaustų atsakomybę ir norą daryti gerą vardan savo aplinkos. LŠĮDPS Naujosios Akmenės skyriaus pirmininkas R. Znutas mano, kad mokinius reikia supažindinti su vaizdine bei rašytine medžiaga, kurioje būtų kalbama ir rodoma apie patriotizmą ir juo puoselėjimą.

Žinoma, negalima pamiršti ir pamokų, kurios yra orientuotos į savo tautos kultūros bei istorijos pažinimą. A. Mikalauskas teigia, kad „lietuvių kalbos ir literatūros pamokose pateikiamas itin platus lietuvių kultūros spektras, kuris padeda moksleiviui susipažinti su patriotiškumo sampratos kaita. Negalima nepaminėti ir pilietiškumo pamokų, kurių metu siekiama suteikti žinių apie valstybėje veikiančius mechanizmus, tautiškumo klausimus“.

Priešingos nuomonės laikosi R. Znutas. Jis sutinka, kad pilietiškumo pamokos mokykloje yra svarbios, tačiau pabrėžia, kad jų yra gerokai per mažai: „Neužtenka vienos pilietinio ugdymo pamokos per savaitę, devintoje-dešimtoje klasėse. Vaikams nuo pat pirmos klasės yra dėstomos dorinio ugdymo pamokos, manau taip turėtų būti ir su pilietiniu auklėjimu – bent kartą per savaitę turi būti pamoka, kurioje vaikai būtų supažindinami su mūsų tautos istorija, tradicijomis“. R. Znuto nuomone, patriotizmą skatinti galima ne tik per lietuvių kalbos ir literatūros ar pilietinio ugdymo pamokas. Jo nuomone, galima tai daryti ir per dailės, muzikos ar geografijos pamokas. Tiek A. Mikalauskas, tiek R. Znutas sutinka, kad reikia kuo daugiau praktinių užsiėmimų, derinamų su istorinėmis, kultūrinėmis žiniomis apie savo tautą.

Paklausti ar mokykloje galima išmokyti patriotizmo abu pašnekovai laikėsi skirtingų nuomonių. Anot R. Znuto, šiuolaikinė švietimo sistema nėra pajėgi išugdyti patriotinių piliečių: „Neužtenka tris kartus per metus simboliškai paminėti valstybines šventes. Reikia imtis kitokių ugdymo priemonių.“

Priešingai R. Znutui, A. Mikalauskas teigia, kad Lietuvos švietimo sistema gali išugdyti patriotinius piliečius: „Taip, pajėgi, kadangi gausu pilietinių iniciatyvų, stiprių mokytojų, mokyklos bendruomenių, kurios yra suinteresuotos, kad kiekvienas moksleivis didžiuotųsi, kad yra lietuvis ir drąsiai galėtų pasakyti: „Aš tikrai myliu Lietuvą‘‘.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pensininkas apie reformą: kažkada tikėjome, kad mus taip pat išlaikys vaikai (149)

Kai mes dirbome, visi mūsų mokesčiai, kuriuos sumokėdavome „socialiniam draudimui“, atitekdavo...

Nesupranta dvejopų standartų: Seimas vis dar sugeba nustebinti (52)

Nepaisant visų blogų dienų, kurios gan dažnai aplanko lietuvius, nepaisant nepritekliaus, su...

Gyvena ir mokosi užsienyje – turi patarimų Lietuvos švietimo sistemai: tiek pamokų nereikia (51)

Jau seniai galvojau rašyti šį „laišką“, kuris turbūt pavirs straipsniu. Pamatęs, kas darosi...

Emigracijos pasekmė – vieniši senoliai: būtina keisti sovietinį požiūrį į senelių globos namus (255)

Nenutrūkstamai didėjant emigruojančių darbingo amžiaus žmonių skaičiui, tikslinga atsigręžti...

Istorikas Valdemaras Klumbys: nepainiokime istorinių tyrimų su propagandinėmis akcijomis (233)

Daugybę amžių šviesiausi žmonijos protai aiškinosi, kas yra tiesa, ar ji yra pažini netobulam...

Top naujienos

Orai: sniegas ir šaltis neužsibus (1)

Artimiausiomis dienomis žiema bus įvairi. Savaitės viduryje atšals stipriau, o savaitei baigiantis...

Grįžo į Lietuvą ir nė kiek nesigaili: ir čia galima uždirbti 5 tūkst. eurų (125)

Dovydas Petrošius Jungtinėje Karalystėje pragyveno dešimtmetį. Per šį laikotarpį jam teko...

Ryšiais su Rusija apkaltintas Trumpas pristato dokumentą, kuris nepatiks Kremliui (221)

Svarbu ne tai, ką jis kalba, o tai, ką jis daro. Taip šiemet Donaldą Trumpą gynė jo šalininkai,...

Šarūnas Ruzgys apie pensijas: valstybė dingsta, o žmonės turės mokėti daugiau (206)

Ketinimai keisti antros pakopos pensijų fondų finansavimą, atsisakant pervedimų iš „Sodros“,...

Į Egipto gilumą patekę lietuviai prakalbo apie kraupų reiškinį: kraujomaiša ten normalus reiškinys (58)

Egiptas – populiari šalis keliauti ir pažinti Šiaurės Afrikos kraštą. Tad nieko...

Šis žinomas Lietuvos atlikėjas į koncertus pritraukia tūkstančius. Ar atpažįstate jį? (5)

Iki pat Kalėdų DELFI kartu su socialine iniciatyva „ Vaikų svajonės “ dalinsis žinomų...

Marčiulioniui įkandin: Sabonio mokyklos istorija artėja prie pabaigos (50)

Regis, krepšinio įžymybėms paskaudo pečius nuo visuomeninės naštos. Vilniuje šiemet jau neliko...

Lenkijoje sudužo karinių oro pajėgų naikintuvas – pilotas katapultavosi (57)

Pirmadienio vakarą iš radarų dingo Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvas, praneša portalas...

Kito tokio miestelio Baltijos šalyse nėra: ką siūlo verslininkai (9)

Vilnius šiais metais gali pasigirti ne tik gražiausia Europoje pripažinta eglute, bet ir dviem...

Tarakono gyvenimo kronikas „Instagram“ tinkle ėmusi publikuoti savininkė tokio efekto nesitikėjo

Jei it Damoklo kardas kybanti branduolinė grėsmė, neduokdie, tikrai išprovokuotų apokalipsę,...