Seimas priėmė Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2012 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2017 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2012 metais ir 2017 metais patvirtinimo bei Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2011 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2011 metais ir 2016 metais patvirtinimo įstatymus, 2011 m. birželio 23 d. užregistruotus atitinkamai Nr.XI-1528 ir Nr.XI-1529.
Pirmasis įstatymas įsigalios nuo 2012-01-01, o antrasis jau galioja, ir jo galiojimas pasibaigs tik 2016 metais. Pastarasis įstatymas ir sukūrė didžiausią problemą. Esmė yra ta, kad jie abu galioja tuo pat metu bei vienas kitam prieštarauja. O teisingiau sakant, padarytas jovalas. Blogai yra tai, kad abiejuose įstatymuose yra punktas, kuris nustato bendrą ribinį karių skaičių. Tai lyg suponuoja į tai, kad visi kariai yra vienodi (ar tolygūs) , bet taip nėra. Rezervo kariai visada yra žemesnės parengties ir tam, kad juos panaudotų kokiuose nors aktyviuose veiksmuose, yra būtinas tam tikras papildomas jų parengimas. Tai labai plati tema, reikalaujanti visiškai atskiro svarstymo.
Tam, kad būtų išvengtos dabartinės klaidos, derėtų naudoti tas sąvokas, kurias naudoja mūsų partneriai, o būtent, sąvoką Reguliari kariuomenė ir Kariuomenės rezervas. Reguliari kariuomenė gali būti 100 proc. profesionali ar mišri, kaip mes jau turėjome, tai jau nelabai svarbu. Svarbu tik tai, kad reguliari kariuomenė būtų pajėgi spręsti jai keliamus uždavinius. Nesiplėtojant priminsiu, kad įprastinėmis sąlygomis valstybės kariuomenėje turėtų tarnauti apie 1 proc. šalies gyventojų. Lietuvos atveju tai sudarytų apie 30 000 Reguliarios kariuomenės karių.
Grįžtant prie minimų įstatymų analizės reikia pasakyti, kad didžiausią nuostabą kelia kariuomenės struktūrų nustatymas. Abu įstatymai skirtingus dalinius priskiria „Geležinio vilko“ brigadai ir tiesioginiam Sausumos pajėgų vado pavaldumui. Motorizuotieji batalionai tampa mechanizuotais ir po to vėl motorizuotais, Tiesioginės paramos logistikos batalionas tampa mechanizuotu batalionu ir vėl Tiesioginės paramos batalionu ir taip toliau, ir taip toliau. Tokių nesąmonėlių yra ir daugiau. Įdomu būtų sužinoti, kas yra įstatymo Nr. XI-1529 autorius ir kas recenzentai? Ar suprato Seimo nariai,už ką balsavo? Žinoma, susidariusią situaciją derėtų kaip galima greičiau pakeisti, o jos keitimo būdas tik vienas – iki 2012-01-01 įstatymo Nr. XI-1529 panaikinimas.
Manau, derėtų taip pat atkreipti visų dėmesį į tai, kad pagal įstatymo Nr. XI-1528 reikalavimus, Lietuva kariuomenė ir 2017 metais faktiškai išliks tos pačios apimties. Tai reiškia, kad artimiausiems penkiems metams dar net neplanuojama pradėti kurti priešlėktuvinės - priešraketinės, pakrančių ir visos valstybės gynybos sistemos, nors apie tai kalbama viešoje erdvėje. Beje, tam kad iš šios dienos situacijos mes galėtume suformuoti daugmaž adekvačią valstybės poreikiams kariuomenę, reikėtų kokių septynerių metų kryptingo ir intensyvaus darbo.
Suformuoti kariuomenės viziją irgi gali prisireikti poros metų, nes ją derėtų patvirtinti Seime, kitokiu atveju turėsime dabartinę situaciją, kai kiekvienais metais tvirtiname žmonių skaičių kitiems metams ir tuo pačiu penkių metų laikotarpiui. Taip ir išeina, kad kasmet patvirtinam naują penkmečio planą, nepanagrinėję, kaip įvykdytas praėjusio penkmečio planas. Ką apgaudinėjame?
Neverta tikėtis, kad mus kažkas ims ir gins, jeigu mes patys tam nedėsim jokių pastangų. Šiais laikais pasaulis labai greitai keičiasi, ir sunku būtų nuspėti, kaip pasaulis atrodys po keleto metų. Kas su kuo draugaus? Kas bus priešininkai? Kaip stipriai ir ilgai dabartiniai sąjungininkai galės remti periferines valstybėles? Ta periferinė valstybė yra mūsų visų Tėvynė ir tik čia mes esame šeimininkais, o visur kitur, geriausiu atveju, tik svečiai. O būdami šeimininkai privalome baigti šnekėti visokiausius niekus ir pradėti dirbti Tėvynės labui, vardan visų mūsų šviesios ateities.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!