Gyvenu Vilniuje visą laiką, nuo pat gimimo. Man visada buvo gera jame gyventi, o jei išvažiuoji – grįžti. Bet viena diena sujaukė visas gražias emocijas Vilniui.
Kaip būna, kai gali pamatyti savo mylimą miestą kitu aspektu? Na, kad ir nuo televizijos bokšto. Juk galvoji, kaip atrodys tavo vaikystės miestas Vilnius su iki begalybės išvaikščiotomis gatvėmis; mylimas, artimas kaip geras draugas. Jaudindavo tos laukimo emocijos.
Neseniai pasisekė pakilti iki TV bokšto viršaus. Artėjantis susitikimo jausmas net širdį truputį suspaudė. Visada man Vilnius buvo svarbus lyg tai būtų mano seniai nematyti namai.
Jaukiai įsitaisiau kavinėje. Buvo įdomu žiūrėti kaip iš lėto ir nuolat slenka ratu juosta su staliukais. Taigi, įsitaisiau ir pradėjau žvalgytis į miesto gatves, rajonus, Nerį. Atslinko iš tolumos senamiesčio vaizdai su bažnyčiomis, tamsiai raudonos spalvos namukai, Gedimino pilis. Oras buvo puikus, saulė švietė.
Ir… staiga suvokiau, kad to mano mylimo miesto yra tiek nedaug. Tik gabalėlis senamiesčio. Žaluma irgi buvo miela akims.
Visa kita buvo negražu! Net labai! Mačiau juodųjų stogų kvadratų begalybę saulės tviskančioje erdvėje, kai kur – prigrūsta metalinių garažų dėžučių. Kokį stipriausią jausmą patyriau? Kad mačiau juodų ir pilkų dežučių miestą. Dėžučių buvo tiek daug! Beveik visas miestas – vien jos.
O kai susimąstai apie Gedimino bokšto likimą – visai pasidaro liūdna. Kodėl taip niokojame Vilniaus įvaizdį?
Kaip kitur? Apie Stokholmo romantiškus stogus visi žino, ir suaugusieji, ir vaikai. Nes ten, viename iš tų gražiais stogais dengtų namų, gyvena Karlsonas.
Turtingi miestai didžiuojasi savo paskutinių aukštų gražiomis kompozicijomis, šviesomis. Prabangiuose namuose ant stogų žmonės įsikūria poilsio zonas. Juk tik fantazijos reikia!
Kodėl Vilnius mūsų architektų, valdžios žmonių nemylimas? Gal atėjo laikas permainoms?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Sutinki ar nori paprieštarauti? Išsakyk savo nuomonę rašydamas el. p. pilieciai@delfi.lt.