Ta istorija nutiko prieš kokius aštuonerius metus. Aš jau kurį laiką gyvenau su tuometiniu draugu Airijoje. Buvau beveik trisdešimties, turėjusi keletą rimtų ir nerimtų romanų bei trumpalaikę ankstyvą santuoką su savo pirmąja meile, mokyklos draugu. Santuoka iširo dėl paprastos priežasties – abu buvome per jauni, per kvaili ir neatsakingi. Vienintelis protingas dalykas, kurį tada padariau, tai nesusilaukiau vaikų.
Taigi gyvenome, dirbome su Dainiumi viename Airijos miestelyje, savaitgaliais linksminomės klubuose ar lankėme pažįstamus – taip ir stūmėme savo dieneles. Tiesa, dirbti man sekėsi ne taip ištvermingai ir kantriai kaip Dainiui. Ilgai netempdavau viename darbe, man neužtekdavo jėgų ir valios arti nuo ryto iki vakaro it darbiniam arkliui. Todėl kartais tenkindavausi bedarbės statusu, buvau išlaikoma draugo (kuris tuomet imdavosi despotiško valdovo vaidmens), o kasdieniai mano užsiėmimai būdavo piešimas, mezgimas, pasivaikščiojimai ir vyno degustacija. Mūsų santykiuose buvo pakilimų ir nuosmukių, dažnai pykomės ir taikėmės – daugiausiai dėl to, kad nebuvau puiki šeimininkė, kokios jis norėjo, o jis nebuvo supratingas, palaikantis ir pakankamai dėmesio skiriantis žmogus, kokio aš troškau. Seksualinis gyvenimas, žinoma, pamažu vėso, audringiau lovoje pasiausdavome tik po kokio triukšmingo vakarėlio, tad po truputį ėmiau bodėtis draugo ir tyliai pamąstydavau, ar nevertėtų mums skirtis. Jis, ko gero, irgi pavargo nuo rutinos, ėmė dažniau gerti ir trintis su draugais po barus.
Kadangi gaudavau iš Dainiaus mažai dėmesio, ėmiau žvalgytis į kitus vyrus. Man patikdavo jausti, kaip jie tiriamai spoksodavo ir nulydėdavo gašliais žvilgsniais, ir nors nelaikiau savęs ypatinga gražuole, bet gyvendama užsienyje būtent tokia ir pasijaučiau. Tačiau į jokias pažintis su kitais vyrais nesileisdavau, nors progų buvo daug – tiesiog stengiausi būti ištikima savo draugui. O gal buvau per daug išranki (liaudiškai tariant, „pasikėlusi“).
Vieną vakarą, kaip įprastai, užėjau į netoliese prisišliejusią parduotuvę apsipirkti. Pasisukinėjusi po vitrinas, nužingsniavau prie kasos susimokėti už maisto produktus ir iškart atkreipiau dėmesį į naująjį kasininką. Tai buvo jaunas ir labai patrauklus juodaodis. Jis iškart įsmeigė į mane savo tamsias akis, o aš, kažkodėl pasijutusi nepatogiai, greitai pasisveikinau, atsiskaičiau už prekes ir nuėjau savo keliais. Niekada iki to momento nesidomėjau juodaodžiais vyrais, tiesiog jie man nedarė jokio įspūdžio. Tačiau tą gilų žvilgsnį įsiminiau ilgam.
Įsiminiau ilgam, nes kaskart užsukusi į parduotuvę, jausdavau jį degant ant savo odos. Mano naujasis gerbėjas pastebėdavo mane visur ir visada, beje, aš jį irgi, nes nuo tų didelių tamsių akių buvo neįmanoma pasislėpti. Tai man, moteriai, stokojančiai vyriško dėmesio, buvo lyg kokia egzotiška atrakcija. Man patiko, kad jis (pavadinsiu jį O.) buvo labai tvarkingas, švarus, santūriai atrodantis, sportiško sudėjimo, ir, žinoma, labai patrauklaus, inteligentiško veido. O Dainius niekada ypatinga higiena nepasižymėjo, netgi prieš lipant į lovą mylėtis jį reikdavo raginti apsiprausti. Ir apskritai, apsileidusių bei apšepusių vyrų ten buvau prisižiūrėjusi per akis. Tad galima suprasti, kokį estetinį pasigėrėjimą aš jaučiau vien žiūrėdama į dailųjį kasininką.
Ir štai, kartą aš jam netikėtai vylingai nusišypsojau, kai vieną šiltą saulėtą dieną įplasnojau vilkėdama lengva vasariška suknele (kurią mano draugas įvertino... Hm... Būtent – niekaip), ir O. žvilgsnis dar labiau pagilėjo ir patamsėjo iš pasigėrėjimo. Apsipirkusi ir paėmusi iš O. rankų kasos kvitą, pastebėjau, kad ten yra įspraustas dar vienas popierėlis, tad paėjusi į šoną, jį išlanksčiau ir smalsiai žvilgtelėjau. O ten taisyklinga anglų kalba buvo parašyta, kad aš esu labai graži ir žavinga, taip pat jo vardas, telefono numeris ir mandagus kvietimas susitikti. Taip susijaudinau, kad parlėkusi namo pagaminau ypač skanią vakarienę Dainiui, kurią jis labai pagyrė (tiksliau, čepsėdamas pareiškė: „Čia tai maistas, noriu tokio kasdien“).
Raštelis, gerai paslėptas, pratūnojo kokį mėnesį neliestas. Tikriausiai niekada ir nebūčiau paskambinusi O., jeigu ne tas lemtingas penktadienio vakaras, kai smarkiai susipykome su Dainiumi ir jis dingo iš namų visai nakčiai. Kitą rytą šiaip ne taip prisiskambinusi sužinojau, kad jis vaišinasi pas draugus kitame mieste ir grįš sekmadienį. Ką gi, kitas mano skambutis buvo iškart skirtas O. Jis gerokai nustebo, sakė jau nieko nesitikėjęs. Jo balsas buvo malonus, žemas, su švelniu akcentu. Aš irgi neblogai kalbu angliškai, todėl smagiai paplepėjome ir nutarėme susitikti vienoje kavinėje po kelių valandų. Ruošiausi į pasimatymą kaip senais gerais laikais – nusiprausiau, atlikau depiliaciją nuo galvos iki kojų, pasidažiau, susišukavau savo garbanas, įsispraudžiau į savo gražiausius džinsus, užsivilkau išeiginę palaidinę, apsiaviau aukštakulnius, ir drebančiomis nuo jaudulio rankomis susipylusi į gerklę taurę vyno, išsikviečiau taksi ir išlėkiau į susitikimą.
Jis manęs jau laukė, visas gražus ir pasipuošęs. Pamatęs mane, atsistojo kaip tikras džentelmenas, nusišypsojo, atitraukė man kėdę, pasodino ir pats prisėdo šalia. Mes šypsojomės, skanavome gardų maistą, gėrėme vyną ir kalbėjome, kalbėjome. Laikas bėgo greitai, o mes niekaip negalėjome sustoti kalbėtis, pasakojom vienas apie kitą, savo pomėgius. Jis pasakojo apie šalis, kurias buvo aplankęs, o aš klausiau susidomėjusi ir svaigau nuo jo žvilgsnio bei baltojo vyno. Niekad taip laisvai nebuvau jautusis per pirmąjį pasimatymą, atrodė, kaip sakoma, kad pažįstu jį visą gyvenimą. O. pasakė ir tai, kad išvyksta į Angliją po keleto mėnesių – ten turi daugiau draugų ir giminaičių, be to, rengiasi studijuoti mediciną prestižiniame universitete. Žinoma, tai man padarė didelį įspūdį, iš kalbos jutau, kad jis protingas ir apsiskaitęs (tuo metu mano galvoje prabėgo mintis apie Dainių, kurio žodynas nebuvo platus, nes jis visai nemėgo skaityti knygų).
Kavinėje praleidome apie keletą valandų, paskui išėjome pasivaikščioti po parką. Galop O. pakvietė pas jį pavakarieniauti. Sutikau, nes į savo tuščius namus grįžti nesinorėjo. O. nuomojo jaukų vieno kambario butą miestelio pakrašty. Viduje viskas buvo labai tvarkinga ir kuklu, aš sėdėjau ant minkštos odinės sofos ir klausiau romantiškos muzikos, o jis gamino vakarienę. Gurkšnodama arbatą, stengiausi prisiminti, kada man Dainius ką nors gamino, bet veltui. Patiekalas, kurį O. paruošė, buvo labai skanus, lengvas, su daržovėmis ir ryžiais; desertui suvalgėme ledų ir tuomet išrūkome linksmintis į naktinį klubą. Šokome iki paryčių, kokteiliai liejosi laisvai. Pagaliau pavargę suvirtome į taksi ir grįžome į O. namus (neplanavau to iš anksto, tiesiog pasidaviau akimirkos polėkiui). Ir tai buvo mūsų pirmoji naktis. Įstabi, nepamirštama. Tokio sekso nėra buvę nė su vienu vyru, ir tikriausiai jau nebus. Man nereikėjo nieko rodyti ir sakyti, kad čia galima liesti, o ten – ne, šitaip gerai, o anaip – nemalonu ir pan. Gerai buvo VISKAS. Pati savęs nepažinau – buvau aktyvi, geidulinga, nepasotinama. Mano rankos nekantriai slydo jo raumenimis, lūpomis godžiai ieškojau jo lūpų, o savo žvilgsnio nenuleidau nuo jo akių. Kambary degė ryški šviesa, ir tai mane labai jaudino (nors paprastai mėgstu mylėtis prieblandoje). Po kelių orgazmų jau pamečiau skaičių – meilės naktis buvo beprotiškai ilga ir baigėsi tik išaušus rytui. Tuomet užmigau kaip užmušta ir knarkiau tol, kol O. mane pažadino. Jau vakarėjo, todėl skubiai atsikėlusi ir išgėrusi porą puodelių kavos, karštai atsisveikinau ir sutariau kito susitikimo laiką.
Taip ir rutuliojosi mūsų romanas, pripildytas nuostabaus sekso ir geidulingų troškimų išsipildymo. Iš vienos pusės, jaučiausi tikrai laiminga, švytėjau ir žydėjau ¦ tai pastebėjo visi pažįstami. Iš kitos pusės, mane, žinoma, graužė sąžinė. Raminau save, kad mūsų santykiai su Dainiumi pasmerkti ir ilgai nesitęs, nors nutraukti jų nesiryžau. Žinojau, kad ateis laikas, kai O. nebeliks, o vienatvė svetimoje šalyje manęs neviliojo.
Tačiau netrukus kebli situacija išsisprendė savaime – Dainius viską sužinojo. Kažkoks plepus paukštelis jam pačiulbėjo apie mano nuotykius, ir Dainius, po gero skandalo, prisigėrimo iki žemės graibymo, riebių keiksmažodžių, manęs pakrikštijimų „purvina valkata“ ir pasiuntimų toli toli išsinešdino. Netrukus sužinojau, kad jis gyvena pas mūsų abiejų pažįstamą lietuvę. Labai neliūdėjau, juo labiau, kai sumojau, kad jie, ko gero, glaudžiau bendravo dar tada, kai Dainius buvo su manimi. Na, ir tegul, pagalvojau, juk aš turėjau, kuo užsiimti, tad stačia galva nėriau į santykius su O. Jis persikraustė pas mane, ir visą laiką, likusį iki jo išvykimo, leidome kartu, vaikščiodavome po gamtą, važiuodavom prie vandenyno ir, žinoma, mylėjomės 2-3 kartus per dieną.
Išvažiuoti jam reikėjo niūrią ir lietingą rudens dieną. Nelydėjau O. į oro uostą, pasakiusi, kad nemėgstu graudžių atsisveikinimų ir ašaringų žiūrėjimų pavymui. Atsiglėbesčiavome namuose, susitarėme bendrauti telefonu ir laiškais, ir jis išvyko.
Liūdėjau apie pusę metų. Dienos slinko lėtai, gyvenau monotoniškai, ėjau į darbą, po to – iškart namo, gėriau nemažai vyno, prastai miegojau. Daug valgiau. Reikalai pasitaisė, kai priėmiau kartu gyventi vieną savo pažįstamą lenkę. Ji turėjo daug draugų, kurie gan dažnai lankydavosi pas mus, tad tai privertė išsijudinti ir mane, išeiti iš namų, labiau prisižiūrėti, nes buvau priaugusi kokius 10 kg ir netilpau į jokius drabužius.
Kol mečiau svorį, vilkėjau per didelius marškinėlius su užrašu „Hot&Sexy“, pasiskolintus iš dosnios kambariokės, ir ištampytas sportines kelnes, pirktas padėvėtų prekių parduotuvėje, beveik nesidažiau, o plaukai „stovėjo“ ant galvos pagal vėjo kryptį. Tai va, tokia „graži“ būdama kritau į akį Mantui, dabartiniam savo vyrui.
Susituokėme po poros metų pažinties, jau grįžę gyventi į Lietuvą, susilaukėme sūnaus. Per penkerius mūsų santuokos metus buvo visko - barnių ir taikymosi, išėjimų ir grįžimų, neištikimybių (du kartus iš jo pusės, kartą – iš mano). Dabar atsitiktinio nukrypimo į kairę nesureikšminu taip kaip anksčiau. Atleidau Mantui už tai – juk man buvo nelengvas nėštumas, „pasninkas“ po gimdymo, o jam, sveikam vyrui, reikėjo sekso. Tiesa, nesusilaikiau neatsilyginusi– surezgiau trumpą romaniūkštį su bendradarbiu, apie kurį vyras dar nežino. Nežino ir to, kad vis dar galvoju apie O., ypač bemiegėmis naktimis ar monotoniško sekso metu. Fantazuoju apie jo raumeningas rankas, tvirtą pilvą, aistringus prisilietimus, putnias lūpas...
Ir dar Mantas nežino, kad galvoju apie skyrybas. Kartais nesuprantu, kas man yra, gal aš nesutverta gyventi su jokiu vyru. Kažkodėl nemėgstu, kai vyras nuolat šalia, šmirinėja aplink, kritikuoja mano išvaizdą ar idėjas, knarkia naktimis, nepakenčiu jo purvinų išmėtytų kojinių ir apatinių, rūkymo, riaugėjimo, oro gadinimo, krenkštimo, bambėjimo dėl neplautų indų ar neišvalyto kilimo. Ir to, kad Mantas nėra toks inteligentiškas, sportiškas bei seksualus kaip O. Viską ir visus lyginu su juo ir neatrandu geresnių. Jau pusė metų, kaip nerašau O. nė žodžio. Žinau, kad jis baigė medicinos mokslus, dirba gydytoju ligoninėje, turi merginą. Vieną kartą tiesiog palinkėjau jam laimės ir nustojau rašyti.
Prisiminimus geriausia saugoti galvoje. Arba popieriuje... Nors gal dar norėčiau jam padėkoti už geriausią romaną savo gyvenime. O. buvo vienintelis, kuris per greitai dingo iš mano akiračio, vienintelis, kuris nepriekaištavo man dėl nieko ir nuoširdžiai manimi žavėjosi. Dažnai, kasdien. Tai taip nuostabu, ir to man visada truks. Ir galvoju, kad jeigu negaliu tai turėti čia ir dabar, gal geriau likti vieniša? Tik su sūnumi, be jokio nuolat prie šono prikibusio vyro, varžančio mano asmenybę, laisvę ir gyvenimo džiaugsmą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Ar antra pusė reikalinga tam, kad būtum laimingas? Visi, jos ieškantys, choru tikriausiai išrėktų garsų „Taip!“, o ją turintys suabejotų – juk problemos kyla, sunkumai gyvenime pasitinka, nepaisant to, esi vienas, ar ne. O juk bėdas gali ir sukelti ir tas vienintelis ar vienintelė, kurio taip intensyviai buvo ieškota... Pažįstamas jausmas?
Pasidalinkite savo istorijomis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vienas“ arba spausdami pilką mygtuką čia iki rugpjūčio 31 d. Konkurso prizas – „iPad Air“ planšetė.