Esu mokytoja ekspertė, turiu 30 metų pedagoginio darbo stažą. Valstybiniam egzaminui mokinius ruošiu nuo jų įvedimo Lietuvoje pradžios.
Motyvuotą, darbščią, aukštus reikalavimus sau keliančią klasę mokiau ketverius metus. Mokiniams kartojau, kad egzaminas bus sunkus, todėl, norint jį išlaikyti aukštesniuoju pasiekimų lygiu, reikia įdėti daug pastangų. Anglų kalbos žinios buvo tobulinamos ne tik pamokų metu, bet ir dalyvaujant „Nordplus Junior“ mobilumo projekte, ruošiantis „Euroskolos“ finaliniam renginiui Strasbūre, video konferencijoms su JAV mokiniais Amerikos ambasadoje, vykdant tarptautinius iEARN projektus.
Puikiai pasiruošėme egzaminui. Gegužės 24 dieną palydėjau savo gimnazistus, su šypsena einančius į egzaminą, pasitikinčius savo žiniomis. Po egzamino pamačiau juos sutrikusius. Be kitų niuansų, visi sutartinai akcentavo vieną aspektą – laiko, skirto susipažinti su užduočių turiniu, stoką. Kaip gali mokiniai teisingai atlikti užduotis, jei fiziškai nesuspėja perskaityti ir įsigilinti į užduoties klausimus?
Panagrinėkime pirmą klausymo užduotį: 2013 metų valstybiniame ir 2014 metų bandomajame egzaminuose šiai užduočiai (4 teiginiai) pasirengti buvo skirta 30 sekundžių, o 2014 metų valstybinio metu nutarta 6 teiginiams teskirti 20 sekundžių. Taip, skaičiuoti mokame…..iš 7,5 sekundės susipažinti su vienu užduoties klausimu teliko 2,5 sekundės. Ar tikriname mokinių žinias ar jų greitojo skaitymo sugebėjimus?
Palyginimui pasirinksiu tarptautinį Kembridžo (Cambridge English First, sutr. FCE) egzaminą, atitinkantį B2 lygį, nes mūsų valstybinio egzamino užduotys kaip teigia NEC yra būtent B1-B2 lygio. FCE klausymo užduotys savo struktūra analogiškos valstybinio egzamino užduotims, tik laiko pasiruošimui skiriama daugiau. Pavyzdžiui, FCE egzamino pirmoje klausymo užduotyje kalbėtojui perskaičius kiekvieną klausimą su trimis atsakymų variantais, skiriamos dar 5 sekundės mokiniui pačiam perskaityti klausimą, penktai užduočiai pasiruošti FCE skiria 30 sek (NEC 15 sek).
Bendruosiuose Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenyse atkreipiamas dėmesys į tai, kad „užduoties atlikimas priklauso nuo mokinio fizinės ir emocinės būsenos. Tikėtina, kad dėmesingas ir ramus mokinys atliks užduotį geriau nei pavargęs ir susinervinęs. Kuo mažiau laiko skiriama pasirengti ir užduočiai atlikti, tuo užduotis sunkesnė“. Šiame egzamine taip ir įvyko: laiko, reikalingo susipažinti su užduočių turiniu, stoka negalėjo nedaryti įtakos klausymo užduočių atlikimo kokybei. Juk neveltui ir užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino modelyje (SMM ir NEC, 2013m, Vilnius) prie bendrų klausimų užduotims recenzuoti pirmiausia įvardijama, ar nurodyto laiko užtenka užduotims atlikti?
Todėl ir kreipiuosi į gerbiamą egzaminų centro direktorę, norėdama gauti aiškų atsakymą į klausimą, kokie motyvai paskatino sprendimą drastiškai sutrumpinti visų klausymo užduočių pasirengimo laiką. Kodėl, palyginus su 2013 metų ir 2014 metų bandomuoju, 2014 metų valstybinio anglų egzamino visų klausymo užduočių laikas buvo keletą kartų sumažintas? Jūsų atsakymas DELFI, kad „užduotims atlikti buvo skirta pakankamai laiko“, šiemet nei manęs, nei mano kolegų mokytojų, o juolab mokinių neįtikino ir nepaguodė.
Didelei daliai šių metų abiturientų anglų kalbos egzamino rezultatas svarbus stojant į aukštąsias mokyklas. Tik keletas gyvybiškai svarbių taškų gali sukliudyti mokiniui užsitikrinti valstybės finansuojamą vietą universitete. O jei dar prisiminus tokias specialybes, į kurias stojimas vykdomas kas antri metai (pvz sinologijos studijos VU)? Tokiu atveju akivaizdu, kad stojantiesiems neužtikrinamos vienodos sąlygos. Ar galima būtų lygiavertiškai vertinti praeitų ir šių metų anglų egzaminų rezultatus? Šiame kontekste nelabai paguodžia ir gerbiamo švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio teiginys: „Nesinervinkite dėl tų egzaminų, net jei nepavyks – perlaikysite kitąmet“.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!