Šie šiurpūs žodžiai yra ne koks Holivude pastatyto psichologinio trilerio pavadinimas. Jie neiliustruoja gatvėmis lakstančių žudikų maniakų minčių, tačiau gana efektyviai apibrėžia tą viziją, kurią Lietuvoje nori įgyvendinti eutanazijos propaguotojai.
© Shutterstock nuotr.

Nesinori dusti konformizmo kultūroje ir atsainiai laukti, kol 2016 m. Seimo rinkimai atneš eutanazijos legalizavimo debatus į parlamento posėdžių sales, tad veliuosi į polemiką su tais, kuriems eutanazija atrodo kelias į gražesnį pasaulį. Taip nėra. Tai veikiau duobėtas vieškelis į kolektyvinę degradaciją.

Kur glūdi eutanazijos šaknys?

Dažniausiai mėginama parodyti, kad eutanazijos šaknys glūdi siekyje išlaisvinti žmogų iš milžiniškų psichologinių ar fizinių kančių. Noriu pabrėžti, kad nemažai intelektualų ir paprastų žmonių, siekiančių įsiūlyti šį brukalą, nuoširdžiai tuo tiki. Tai geri, bet klaidingą kelią pasirinkę žmonės. Tikrosios eutanazijos šaknys glūdi menkai aptariamoje, bet itin grėsmingoje socialdarvinizmo ideologijoje, kurią savo veikale „Eutanazija“ aprašo iškilus lenkų kilmės kardiologas, medicinos mokslų daktaras Ryszard Fenigsen.

Pagal šios ideologijos doktrinas galime sukurti tobulą visuomenę, kurioje nebūtų žmonių su protine ar fizine negalia. Nereikėtų rūpintis pensininkais bei ligotais žmonėmis. Tai turėtų tapti naujo tipo pažangia visuomene. Kažkur girdėtos idėjos? Mums, lietuviams, jos turėtų būti itin pažįstamos, nes tobulos komunistinės visuomenės kūrimo ėmėsi du didžiausi XX a. tironai – Adolfas Hitleris ir Jozefas Stalinas, nepatingėję paviešėti ir mūsų tėvynėje. Abu jie kūrė savus tobulos visuomenės variantus. Kūrybinio darbo rezultatus žinome visi...

Fiksavimas
Fiksavimas

Šioje vietoje skaitytojui gali kilti mintis, kad vienoje situacijoje mes turime prievartą, o kitoje – laisvą žmogaus pasirinkimą. Deja, dažnai savanorišką eutanaziją pasirinkusioje šalyje ją ima lydėti nesavanoriška eutanazija. Tokius sprendimus dažniausiai priima gydytojai, pasitarę su ligonio artimaisiais, bet ne su pačiu ligoniu. Dažnu atveju tokios istorijos net neiškyla viešumon. Baisiausias pavyzdys – Olandija, kurioje dar 1990 m. vyriausybės atlikto tyrimo metu išaiškėjo, kad per vienerius buvo nužudytas 5941 žmogus.

Pasaulį suvokiame per kalbą

Kiekvienas, nors šiek tiek susidūręs su realiais civilizuotais debatais, žino, kad pirmiausia debatuose kovojama dėl apibrėžimo ir sąvokų, tad visiškai natūralu, kad žiniasklaidoje, dominuojant eutanazijos gynėjams, mes žingsnis po žingsnio pradedame persismelkti jų siūlomomis mąstymo klišėmis ir žodynu.

Kovojame dėl sąvokų, nes pasaulį mes pažįstame per kalbą, tad būtent kalba ir vartojamas žodynas nulemia, kaip mes regime pasaulį, ir tai, ką darome. Būtent todėl išgirdę žodį „eutanazija“ taip dažnai pagalvojame apie parlamentarės Aušrinės Marijos Pavilionienės pamiltą orios mirties sąvoką. Vis dėlto, kai kalbame apie mirtį, dažniausiai įsivaizduojame natūralius dalykus, pavyzdžiui, senatvę. Eutanazija sukeliama veiksmo, o tas veiksmas yra žudymas. Tai gali būti Jūsų mama, brolis ar žmona. Tai galite būti Jūs.

Blogis gimdo didesnį blogį

Garsus psichologas David G. Myers savo veikale „Socialinė psichologija“ aprašo vadinamąjį kojos tarpduryje metodą. Norėdami, kad visuomenėje įsigalėtų tam tikros idėjos, kurios iš pat pradžių turėtų atmetamąją reakciją, turime pasiūlyti kažką smulkesnio, ką visuomenė sutiktų įgyvendinti, o vėliau tiesiog praplėsti pasiūlymą.

Ima nerimas, kad būtent tokią situaciją turėsime kalbėdami apie eutanaziją. Sutikę su savanoriška eutanazija ilgainiui galime tapti palankesni ir nesavanoriškai eutanazijai. Sunku tuo patikėti? Galiu pateikti kelis argumentus. Pasaulyje, kuriame turime garbės gyventi, ekonominis mąstymas yra grįstas mintimi, kad mums reikia efektyvių gamybos išteklių ir kuo mažesnių sąnaudų. Būtent toks mąstymas gali nulemti niekinantį požiūrį į žmogų, turintį fizinę ar protinę negalią.

Toks žmogus negali efektyviai dirbti, tad jo išlaikymu turi pasirūpinti visuomenė. O kas, jei vieną dieną visuomenė apsispręs, kad jai išlaikyti tokių žmonių neverta? Juk didelė dalis jų turi didelių protinių sutrikimų ir jokios vilties pasveikti. Ar tai gyvenimas? Vargu. Ar tai kainuoja? Žinoma, Jūsų vaikų išsilavinimą, geresnes medicinos paslaugas bei galimybę užtikrinti didesnį valstybės saugumą. Viena injekcija išlaisvintų tiek tėvus, auginančius neįgalų vaiką, tiek valstybę, tiek ir vaiką. Tik... Viena bėda – jis neturi galimybių sąmoningai apsispręsti, tad turime priimti sprendimą už jį.

Jeigu jums atrodo, kad tokie argumentai neveikia, tada siūlyčiau pasidomėti 1986 m. NIPO instituto atliktais tyrimais, kuriuose 76 proc. olandų pasisako už savanorišką eutanaziją ir netgi 77 proc. olandų pritaria nesavanoriškai eutanazijai. Nors duomenys yra senoki, tačiau svarbiausias yra ne jų atlikimo metas, o argumentai, kuriais respondentai grindė savo atsakymus. Deja, jei leisime mąstyti sau tokiomis kategorijomis, imsime artėti prie visuomenės, kurioje nužudyti savo mamą bus natūralus dalykas. Nekartokime XX a. klaidų ir neįsivaizduokime, kad esame pranašesni ir grėsmės tapti tironais mums nėra. Puikybė prie gero nepriveda.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

(Ne)receptinių vaistų skandalas paskatino pasidalinti istorija: jau ir taip daug ištvėriau (135)

Migrena sergu neseniai, bet labai daug ištvėriau ir dar daug laukia. Norėčiau pasidalinti savo...

Padėtis Lietuvoje išvedė iš kantrybės – pasiūlė tapti Vokietijos dalimi (391)

Pripažinkime, mums nepavyko. 27-erius metus puoselėta Lietuvos idėja, kurią intelekto nesužalotos...

Barto istorija atskleidė ir kitą pusę: aukštą socialinį statusą turintis žmogus irgi pažeidžiamas (106)

#metoo akcija i viešumą iškėlė ne tik garsaus režisieriaus galimai savo statuso piktnaudžiavimu...

Ilgai tylėjo apie nepadorų kaimyno elgesį: jis visiems atrodė idealus vyras ir tėtis (226)

Ką pasakyti mažai mergaitei, paauglei, suaugusiai moteriai, jei į jos kūną kas nors kėsinasi?...

Emigracijos stabdymo iniciatyvos: kalbama tik apie perspektyvius jaunuolius, o kiti pamirštami (210)

Kad ir kaip madinga šiandien kalbėti apie emigracijos stabdymą, imituoti įvairias iniciatyvas, kad...

Top naujienos

Gydytojas žino, ką pakeisti, kad laimingesni būtų tiek medikai, tiek pacientai (90)

Mano Idėja Lietuvai – padaryti taip, kad pacientai , kuriems iš tikrųjų reikia...

Reketininkams pasipriešinęs kaunietis papasakojo, kaip sulaukė keršto ir bėgo iš Lietuvos namuose vyras turėjo pinigų kambarį (140)

Kai dauguma išvykusių iš Lietuvos pradeda pasakoti savo istorijas, dažniausiai sako, kad...

Orai: į šalį užsuks žiema (3)

Pirmomis savaitės dienomis rudeniškus orus keis žiemiški: sparčiai atšals, o lietų keis...

Diatlovo perėjos incidentas: kraują stingdanti mįslinga istorija (106)

1959 metų sausį 23 metų Igoris Diatlovas aštuonių jaunų Sovietų Sąjungos žygeivių grupę...

Sutrypto „Žalgirio“ treneris pratrūko žaibais: reikėtų išvaikyti pusę komandos (14)

Labai abejotina, ar fiasko rudenį patyrusio Vilniaus „Žalgirio“ kapitono tiltelį ateinantį...

Aukso amžius baigiasi: laukia kitokių degalų kainų (183)

Kilus neramumams Saudo Arabijoje – ramybės nėra ir naftos rinkoje. Ekonomistai ir degalų...

Blogiausiai dirbančiu ministru gyventojai išrinko Verygą (228)

Negebėjimas susitvarkyti su Gedimino kalno irimu – tikrai ne vienintelė priežastis, kodėl...

Žadėjo, kad dirbs ūkyje, bet pateko į sekso vergiją: emigrantės pasakoja siaubingus dalykus (134)

Vos baigusios mokyklą jos emigravo, tikėjosi pradėti dirbti ūkyje, tačiau pateko į tikrų...

Pripažino: dėl Gedimino kalno buvo gaištamas laikas (117)

21-as mėnuo – maždaug tiek laiko praėjo nuo tada, kai Gedimino kalnas akis badančiomis...

Mažeikiuose perėjoje mirtinai sužalota moteris, įtariamo vairuotojo ieško policija (30)

Sekmadienio vakarą Mažeikiuose, Žemaitijos gatvėje, perėjoje, rasta automobilio mirtinai...