Vos susipažinę pajutome neįtikėtiną trauką vienas kitam. Bendraudami jautėme, kad esame vienas kito „tie žmonės“, o vakarui baigiantis jau kalbėjome apie tai, kiek norėtume turėti vaikų.
Po to bendravome kasdien, nuo ryto iki vakaro. Baigiantis pirmajai savaitei jau žinojome, kad kartu praleisime visą gyvenimą. Po savaitės ir vienos dienos nunešėme pareiškimus tuoktis.
Vestuvės buvo labai kuklios, pasiruošėme joms greitai. Buvome tik mes, tėvai ir liudininkai. Kai tuokėmės, buvome pažįstami du mėnesius. O kadangi mūsų prioritetas buvo šeimos kūrimas, iš karto po vestuvių pradėjome stengtis susilaukti kūdikio. Pavyko ne iš karto, bet šiandien esame laimingiausia šeima.
Dabar mes kartu jau 9 metus, mūsų sūnus eis į pirmą klasę. Niekas, ką sakė skeptikai, nepasitvirtino. Viskas, kuo baisėjosi mūsų giminaičiai, ir liko tik jų pačių fantazijoje. Jei sutinkate savo žmogų ir esate tuo tikri, neklausykite, ką sako kiti. Kartais meilės neverta laukti – ji pati ateina, reikia tik įsileisti ir priimti.
