5 dalykai, dėl kurių moksleiviui verta būti pilietiškam

Мanai, kad būti pilietiškam, aktyviai dalyvauti rinkimuose, įsitraukti į valstybės ir Europos sąjungos veiklą, domėtis politika — beprasmis laiko ir energijos švaistymas? Pabandysiu įrodyti, kad iš tiesų pilietiškumas apsimoka.

1) Patrauklus įvaizdis per pietus pas močiutę. Jei per giminių susirinkimus tyli ir bandai suprasti bent vieną frazę iš diskusijos apie paskutinių rinkimų rezultatus, tai domėjimasis partijų programomis, kandidatais, rinkimų eiga ir statistika tau gali pagelbėti. Net ir kelios pažįstamos ir pakomentuotos pavardės gali iššaukti ypač teigiamą močiutės reakciją ir priversti tavimi didžiuotis kaip ateities Lietuvos kūrėju. Didelė tikimybė, kad toks susižavėjimas baigsis didesniais dovanų maišeliais per Kalėdas ir gimtadienius.

2) Bendraamžių susižavėjimas arba „Dvi minutės šlovės“. Žinai tuos klasės draugus, kurie ne itin gerai mokosi, tačiau socialiniuose tinkluose skelbia daug susidomėjimo sulaukiančius komentarus apie sugedusią, neugdančią švietimo sistemą? Jei tavo tikslas – tapti „feisbuko“ žvaigžde, sulaukti bendraamžių palaikymo dėl mokyklose vyraujančio siaubo, pelnyti „delfi.lt anonimės, kuri rašo apie tardymus dėl uniformų“ šlovę – tereikia retkarčiais pasiskaityti apie švietimo politiką ir po to žerti kritiką socialiniame tinkle.

3) Nemokami draugai, patirtis ir kelionės. Domėdamasis Lietuvos ir Europos sąjungos iniciatyvomis būtinai susipažinsi su jaunimui skirtais projektais (tokiais kaip čia: www.zinauviska.lt). Kadangi ne visus domina visiškai viršasmeninis atsidavimas dideliems darbams, jaunimo iniciatyvos vilioja ne tik savo turiniu, bet ir forma, todėl jos tau siūlys nemokamas keliones, finansuojamas savanoriavimo programas, kultūrinę, darbo patirtį, daug bendraminčių, studijas užsienyje ir mainus (patartina tiems, kurie nori pabėgti nuo tėvų arba atsibodo mokytis).

4) Asmenukės su prezidente, ministru pirmininku ir kitais pageidaujamais politikais. Ypač daug populiarumo sulaukia interaktyviai su politika, valstybės veikla jaunuolius supažindinantys projektai („Mokomasis Europos parlamentas“, „EYP Lithuania“, „Moksleiviai į vyriausybę“). Čia dalyviai ne tik prisideda prie socialinių, ekonominių valstybės problemų sprendimo, jie turi galimybę ir pasivaikščioti seimo, vyriausybės, savivaldybių koridoriais, kuriuose galima rasti daug veidų, tinkamų „like’us“ pritrauksiančiai asmenukei. Pavardžių žinoti nebūtina.

5) Galimybė formuoti valstybės politiką pagal savo interesus. Galiausiai pilietiškumą, ypač aktyvų įsitraukimą į rinkimus, reikia interpretuoti ne kaip geresnio, tobulesnio valstybės modelio paieškas, bet kaip siekį patenkinti asmeninius poreikius. Nepamiršk, tik eidamas balsuoti gali išsikovoti didesnį atlyginimą.

Pritari, kad pilietiškumas apsimoka? Vadinasi, vadovaujiesi prielaida, kad jis turi atnešti naudą. Čia pateikta siaura, neteisinga – domėjimosi apie valstybės ar ES politiką siekiant naudos – pilietiškumo sąvoka. Pilietiškumas neskatina tenkinti asmeninių poreikių, bet leidžia puoselėti nesavanaudiškumą, atsakomybės jausmą. Tai svarbi žmogaus doros, visapusiško ugdymo dalis. Raginu prisiminti pilietiškumo kaip pareigos, galimybės skleisti gėrį vertę ir prasmę.