Kelios priežastys, kodėl reikia tilto:
1) Ekonominės. Siekiant ekonomikos progreso, geresnių prekybos galimybių vystomas uostas, kurio veikla apsunkins perkėlos veiklą, ypač, kai pilnu pajėgumu pradės veikti suskystintų dujų terminalas. Jei terminalas būtų statytas kitoje uosto pusėje, tilto reikalingumas būtų labiau diskutuotinas. Tačiau po kelių metų kiekvienas branginantis savo laiką ir norintis persikelti gali patirti didelių nuostolių;
2) Saugumo. Iškilus skubios pagalbos būtinybei, Kuršių Nerija būtų pasiekiama greičiau. Tiek kilus gaisrui ar prireikus medicininės pagalbos, kiekviena minutė yra svarbi. Keletas gaisrų ir nelaimingų nutikimų jau tą parodė;
3) Aplinkos apsaugos. Esant geriems orams ar atsiradus aukščiau aprašytoms ekonominėms aplinkybėms, mašinų spūstys gali gerinti net ir šių metų rekordus. Reikėtų nurodyti aplinkosaugininkams įvertinti, kiek žalos aplinkai padaro po kelias valandas stovinčios užvestos mašinos.
Man asmeniškai keisti argumentai prieš:
1) Užplūs lankytojai ir nuniokos gamtą. Kaip buvo taikliai pastebėta, pastačius tiltą didžiulio papildomo žmonių antplūdžio būtų keista tikėtis, jei nebūtų, kur papildomai gyventi. O sezono metu ten vietų rasti labai sunku. Lankytojų srautą būtų galima reguliuoti kaip ir dabar – mokesčiais už pravažiavimą;
2) Neteksiu galimybės pradžiuginti vaikų keliantis keltu. Kiek buvo kalbėta, keltai išliktų, tik dirbtų mažesnėm apsukomis ir, beje, išmestų mažiau teršalų;
3) Bus sugadintas unikalus kraštovaizdis. Tokiu atveju, nuo to momento, jei būtų vadovaujamasi šiais kriterijais, tai niekur nebūtų galima statyti nieko naujo ir pažangaus. Tiltas būtų nutiestas į kelią, o ne į gyvenvietę. Nuo Smiltynės iki Nidos 52 kilometrai, taigi tilto plotis užimtų apie 0,02 proc. vardan ekonominio naudingumo, didesnio saugumo ir geresnės aplinkos apsaugos;
4) Lietuvos vardas skamba blogai UNESCO. Nuo kada demokratinėje valstybėje yra draudžiama diskutuoti ieškant geriausio sprendimo? O gal tilto statyba, įsigilinus, kaip tik duos naudos net ir aplinkos apsaugai?
Taigi prieš palaikant ar kritikuojant vieną ar kitą pusę, siūlau pasidomėti, nes šiais laikais tai trunka apie 5 minutes. Yra surašyti UNESCO saugomi pasaulio paveldo objektai, kuriuose Kuršių Nerija yra įtraukta kaip kultūrinis, o ne gamtinis objektas. Kultūrinis dėl to, kad jei ne žmonių įsikišimas, medžių sodinimas, šios teritorijos jau tikriausiai nebūtų dėl vėjo keliamos erozijos (paaiškinimas angliškoje puslapio versijoje). Kaip gali tiltas pakenkti visoje teritorijoje pasodintiems medžiams, kai lankytojų srautas lieka panašus? Gali tik padėti, nes gaisro atveju, jis būtų pradėtas gesinti anksčiau.
UNESCO turėtų būti labai patenkinti! Pateiktoje nuorodoje pasinaudojus „Ctrl+F funkcija galima įvesti žodį „sala“ ir rasti kelias saugomas salas: 1) Muziejų sala Berlyne, per kurią eina ir keliai ir geležinkeliai ir dar statybos vykdomos; 2) Vienuoliškoji Reichenau sala Vokietijoje, į kurią taip pat nutiestas normalus kelias.
Taigi manau, kad tikrosios priežastys, kodėl kai kurie žmonės aršiai pasisako prieš tilto statybą ir net prieš diskusijas dėl tokio dalyko reikalingumo, yra baimė padaryti kažką blogai dėl jų pačių kompetencijos trūkumo ir nesugebėjimas suderinti savo darbo tikslų (apsaugoti aplinką ar būti išrinktam per rinkimus) su siekiu pagerinti Lietuvos žmonių gerbūvį.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!