Tad panagrinėkime tuos dešimt priežasčių, ar jos iš tikrųjų susijusios su mūsų šalimi, ar tai tik asmeninės problemos, nuo kurių labai kažkam norėjosi bėgti.
1. „Vidurinėje visi turėjome svajonę. Palikus vidurinę, viskas klostos ne taip ir sklandžiai, įstojus į nesuprantamą ir sunkiai ištariamą specialybę supranti, kad nelabai žinai, kokia gi ta tavo išsvajotoji karjera“. Vidurinėje mokykloje reikia ne tik svajoti, bet ir mąstyti, daug dirbti. Stoti reikia ten, kur tavo talentai geriausia gali atsiskleisti. Jeigu žmogus neturi aiškiai apibrėžtų tikslų, jam nepadės nei užsienio universitetai, nei vietiniai. Ir kas Jums sakė, kad „užsienyje dirbti padavėja prestižiškiau nei dirbti padavėja Vilniuje“. Ir čia ir ten Jūs esate padavėja... Gal būtų laikas nusiimti rožinius akinius.
2. „Kokie namai be dūmų? Kai artimuosius nuo tavęs skiria tūkstančiai kilometrų, visos neigiamos savybės išnyksta“. Tai aiškiai kalbama apie asmenines priežastis - nesugyvenamą charakterį, galbūt ir nedarnią šeimą. Tokių yra visame pasaulyje. Tam emigruoti nebūtina, galima išvykti gyventi į kitą Lietuvos galą.
3. „Landžios kaimynės“... Cha cha cha... Tokių yra visur... Jeigu esi komunikabilus žmogus, ne homofobas ir pajėgus kalbėti tos šalies kalba, tada visada surasi tarp kaimynų tokių, kurie norės tave pamokyti, kiš nosį ten, kur nereikia. Išvada - tai ne priežastis emigruoti.
4. „Pinigai. Apie juos galima būtų parašyti knygą... neturėdama jų užsienyje gali puikiai suktis... Niekas tavęs neužbadys pirštais, jei į gatvę išeisi be makiažo ar kad marškinėliai atrodo gerokai nuskalbti, ir t.t.“ Knygą apie pinigus gali rašyti žmogus, turintis išsilavinimą ir supratimą apie pinigus ir finansus arba jau uždirbęs milijonus. Neturint pinigų, niekur, net ir užsienyje, daug nepasisuksi, nebent po savo kambariuką, kurį gal net daliniesi su kitais. Ir kodėl gi Jūs manot,
kad Lietuvoje galima į gatvę išeiti tik gerai atrodant (visi į Jus žiūri?), o užsienio šalyje gali į gatvę eiti bet kaip (nes niekas Jūsų nepažįsta?). Savimi pasitikinčiam žmogui tai ne priežastis
emigruoti.
5. „Atrasti tikrus draugus - užsienis geras rėtis... Išgerti arbatos turėsi pati siūlytis šimtą kartų“. Reikėtų susimąstyti, kodėl taip yra. Reikėtų susimąstyt, kaip tai pakeisti. Emigracija to nepakeis. Reikia ieškoti problemos savyje.
6. „Diskriminacija kitokiems“. Tai pasireiškia visur. Ir Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, net Australijoj ar Amerikoje... Visur. Gal reikėtų dažniau skaityti, klausyti žinias. Ir ne tik DELFI, bet ir kitus informacinius šaltinius, ar nors tos šalies, kurioje gyvenat. Tada galbūt rožiniai akiniai nukris patys.
7. „Atvykus į svetimą kraštą... Tai buvo pirmas, bet ne paskutinis kartas, kai kažkas dėl tavęs stengiasi iš visų jėgų, nesitikėdamas nieko. Parduotuvėje palikai naujai įsigytą fotoaparatą? Po pusvalandžio grįžus pardavėja mielai nusišypsos ir palinkės būt atsargesnei“. Paslaugių žmonių yra ir Lietuvoje. Ne kartą Lietuvoje sulaukiau nesavanaudiškos pagalbos. O fotoaparatą ar kepurę palikęs parduotuvėje ne visada jį atgausi, net ir tokioj „saugioj“ šalyje kaip Vokietija.
Pasus, pinigines vagia visur, ypač viešojo transporto priemonėse. Gali net kepurės, palikęs ir už minutės sugrįžęs, daugiau neberasti. Visose tautose yra nemoralių žmonių, visose tautose yra viskuo nepatenkintų, visur yra vagių. Tad tai negali būti priežastis išvykti... Niekas
nepasikeičia pakeitus šalį.
8. „Ar gali Lietuvoje palikti automobilį nerakintą?“ Vagystės... Paklausykite dažniau vietines žinias, ypač kriminalus. Ir kuo prastesniam rajone gyveni, tuo jos dažnesnės... Ryte pabudęs tokioj Graikijoj gali rasti automobilį gal ir neapvogtą, tačiau sudegintą. Kyla klausimas: kas geriau. Šiuo klausimu neegzistuoja išimtinės valstybės. Bėgdamas nuo lapės, gali ir ant meškos užšokt.
Kažkas yra pasakęs, kad riba tarp gėrio ir blogio eina ne valstybių sienomis, o per žmogaus širdį. „Išėjai pasilinksminti? Tris kartus didesnė tikimybė, kad kažkas norės tave pavaišinti kokteiliu,
o ne pasiūlymu išeit laukan aiškintis santykių“. Šiuolaikinė moteris moka pati už save. O lauke santykius aiškinasi girtuokliai ir šiaip pusiausvyros gyvenime nejaučiantys žmonės. Tokių yra visur. Dėl to neemigruojama, nuo jų nepabėgsi. Tiesiog reikėtų protingai pasirinkti draugus.
9. „Mirk nukraujavęs laukdamas eilės pas daktarą. Ilga istorija su Lietuvos sveikatos sistema“. Gerą gydytoją užsienyje sunku surasti kaip ir Lietuvoje. Galbūt dar nesirgote rimta liga? Taip, čia kyšių niekas nemoka, bet aš niekada nemokėjau ir Lietuvoje. Čia taip gydytojai įpratę prie nuolat besiskundžiančių senukų, kad nebegirdi ir nebepastabi rimtų problemų. Sveikatos sistemos visose valstybėse turi trūkumų, Lietuva šiuo klausimu niekuo neypatinga. Daug lietuvių grįžta į tėvynę, tam, kad išsitirtų negalavimų priežastis, nes čia pagalbos gali ir nesulaukti. Lietuvoje, jeigu susimokėsi oficialų mokestį, tyrimus gali atlikti per porą dienų, o ne per pusę metų.
10. „Gyvendamas užsienyje sutinki tiek skirtingų žmonių. Išgirsti tokių istorijų, kokių per filmuose nesi mačius, pradedi matyti pasaulį kitaip, šalys tampa ne tik spalvoti kvadratėliai žemėlapyje. Kai realiai sutinki irakietį, kuris sugebėjo pabėgti nuo karo, kai libanietis išsivadavo iš bado, ar nepalietis pasiryžęs somokėti bet kiek, kad rastų europietę žmoną - pradedi jausti realybę. Pasaulis pasirodo nebe toks ir didelis, kad ramiai galėtum reaguoti į kitus ištinkančias katastrofas. Ir tai keičia tave kaip asmenybę“.
Mano tėčiui, gyvenančiam gilioje Lietuvos provincijoje, nereikia sutikti irakietį, nepalietį ar libanietį tam, kad sužinotų, kur jų valstybės yra, kuo jos verčiasi, kas jose vyksta. Lietuvoje yra pakankamai daug išsilavinusių bei protingų žmonių, jaučiančių realybę. Bet jei būtina gyvų įspūdžių, galit nuvažiuoti į Ruklą ir pabendrauti akis į akį. Išgirsit tikrai neprastesnių tikrų ar išgalvotų istorijų. Taip pat susirasit ne vieną ieškantį lietuvaitės į žmonas. Šiuo atveju Jums reikėtų gailėti merginų, įviliotų į jų saldžių žodžių spąstus. Nuo jų nukenčia ne tik graikės, bet ir prancūzės, vokietės, lietuvės, ir t.t.
Žmonės Lietuvoje vis dažniau eina dirbti savanoriais, taip pat ir pinigėlius aukoja. Gaila, kad Jums tam, kad taptumėte gera, reikėjo išvykti kitur. Gaila, kad nepaminėjote, kuo pasireiškia tie Jūsų
pokyčiai, į kokia labdaros organizacijas įsirašėte, kaip atiduodat savo savaitgalius ar šventines dienas ar naktis tiems, kuriems pagalbos žūtbūt reikia.
„Esmė ne ta, kur daugiau pinigų, esmė ta, kokia asmenybe tave paverčia šalis kurioje gyveni, žmonės, kurie tave supa“. Nekantraudami lauksime straipsnio, kuris mums papasakos apie Jūsų asmenybės pokyčius, apie Jūsų labdaringą veiklą, pasiaukojimą vardan kitų gerovės. Labai tikimės, kad tai ne tušti Jūsų žodžiai. O jeigu taip, tai kokia prasmė apie tai rašyti lietuviškoje spaudoje? Tam yra „Facebook'as“. Gal laikas nustoti niekinti tuos, kurie pasiliko Lietuvoje. Niekada nežinote ar neteks grįžti, niekada nežinote, ar neteks prašyt pagalbos. Kaip senovės išmintis sako, nespjauk į šulinį, iš kurio jau vieną kartą gėrei.
„...ir esu laiminga čia, kur niekas nesmerkia“. O ką Jūs padarėte arba nepadarėte, kad Jus smerkia Lietuvoje? Galbūt Jūs tiesiog sunkiai priimate kritiką? Yra sakoma, kad tikras draugas yra tas, kuris į akis sako tik tiesą, o už akių giria. Galbūt Jūs tą tiesą priėmėt kaip smerkimą ir blogą kritiką? Čia aš irgi Jūsų nesmerkiu, o tik draugiškai ir konstruktyviai kritikuoju.
Gyvenau tokiose šalyse kaip Graikija, Prancūzija, Vokietija ar Australija. Darbo reikalais ar atostogų metu apsilankiau dar eilėje kitų. Ir žinau, kad visur yra daugiau ar mažiau tas pats. Vienose šalyse vienos spalvos ryškesnės, kitose – kitos. Visur yra gerų žmonių, visur yra sukčių. Visos valstybės turi vidinių problemų. Skiriasi tik profesinio tobulėjimo galimybės, ir tai tik tam tikroms profesijoms ir tam tikrose šalyse. Nepamirškite, kad Lietuva yra ir bus maža valstybė. Net esant puikiai ekonominei, socialinei ir kultūrinei padėčiai, galimybės joje bus visuomet kitokios nei JAV ar Vokietijoje.
Emigruoja žmonės iš visur į visur. Vienas svarbus dalykas, kurio visi iš graikų (Jūs gyvenate Graikijoje, ar ne?) galėtumėme pasimokyti, tai pasididžiavimas savo šalimi, nors ir kokie būtų nepatenkinti savo politikais, ypač šiuo metu...
Panagrinėjus visas straipsnyje „Nuomonė. 10 priežasčių gyventi svetur“ paminėtas priežastis, peršasi išvada: Lietuva, jos sistema, dabartinė ekonominė, socialinė ir kultūrinė padėtis, niekuo dėta su Jūsų noru emigruoti. Nepainiokime asmeninių priežasčių su savo valstybe. Jeigu, norit emigruot, emigruokit. Jei tapot geresnė, padėkit savo valstybei nieko nesitikėdami atgal. O jei padėti dar neišeina, tai tiesiog skleiskit gerą nuotaiką aplink save. Myliu Lietuvą, todėl prašyčiau - pasakokime apie savo kraštą daug ir tik gerą...
Linkėjimai iš Vokietijos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!