Anądien, buvo dar vis darbo diena, ėjau į parduotuvę duonos. Ir išsigandau, pamačiusi eilę – galvoju, negi čia apsipirkinėtojai net lauke sustoję laukia? Paaiškėjo, kad ta gyva eilė – prie paštomato.
Eilė prie paštomato buvo tokia, kaip sovietmečiu būdavo prie netikėtai atvežtų bananų. Viskas keičiasi, bet beprotnamis prieš šventes nesikeičia... Turtingi būsite, kad tiek siuntų?
Žmonėms reikia daiktų, ir reikia čia, ir dabar. Taškas.
Žmonės, ar jūs pablūdot? Tikrai dovanas reikia užsakinėti likus kelioms dienoms iki švenčių? Nes jeigu ten ne paskutinės minutės dovanos, nežinau, kaip kitaip paaiškinti tokį fenomeną. Nebent paskutinės minutės aprangos, suknelės ir bateliai šventei? Bet vėlgi – ar reikėjo laukti iki prieššventinės savaitės?
Visai išprotėjote. Ne tai kad ramiai pasiruošti šventėms, apgalvoti, koks artimasis ko norės, nupirkti ir paruošti iš anksto... Bet viskas apgraibom, paskubom ir pusdienį leidžiant eilėse. Tikra „šventė“, nieko nepasakysi.
