Tad dabar aš nutaisau savame veide semiotinę veido išraišką, kuri dar kartais būna įvardijama kaip grimasa, ir pradedu. Tuo pačiu tiesmukai teiraujuosi jūsų, garbingojo skaitytojų luomo, kiek apytikriai dabartinės kainų pasiutpolkės fone kainuoja vieno vaiko išlaikymas per vieną kalendorinį mėnesį?
Įtariu, kad perskaičius šio klausimo formuluotę dabar jau ne vienam iš jūsų, it tam „Walt Disney“ kompanijos animacinio filmuko personažui -Skrudžui Makdakui, ima euro simboliai suktis akyse.
Tad neišklystant iš tų vidijos apmąstymų takų aš dar geidauju jūsų papildomai pasiteirauti – ar bent jau numanote, kad jei koks nors plebėjus, kuris turi aibę vaikų, bet vengia prievolės juos išlaikyti, tai Valstybės Socialinio draudimo fondas (SODRA), iš savojo administruojamo specialaus fondo tokio vaiko išlaikymui per vieną mėnesį teskiria 85 eurus? Ir šiame kontekste jau man bemat formuojasi ir kitas absoliučiai natūralus klausimas. Ką tuomet daryti tam vaikui, kuriam kai Aukščiausias savo aukštajame soste skirstė tėvus, krito nekokia korta? Ar nuolat vaduotis iš nepilnavertiškumo jausmo?
Nes pirmiausiai tai šio socialinio ir moralinio nihilizmo nemato arba labai meistriškai vaizduoja, jog neregi, tai mūsų garbingieji politikai. Tie, kurie kuruoja būtent tą socialinę visuomenės terpę. Tad gal dar šioje vietoj būtų ir tikslinga pasvarstyti, ar jų sąžinė tiesiog neužimigo?
Galiausiai man dar ir papildomai maga pasmalsauti, kiek, tarkim, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė skiria savo vienam vaikui išlaikyti lėšų per mėnesį? Ir ar kas nors šioje garbingoje gretoje esti toks naivus ir, taip buitiškai rašant, manote, jog ji „prasisusuka“ tik viso labo su 85 eurais?
O ar gerbiamoji Vaiko teisių kontrolierė gebėtų savo vaikui suteikti pilnavertišką išlaikymą tik už tuos pačius apverktinus 85 eurus? O dar ta kita labai jau tokia oficiali ponia – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė – kiek ji savo vaikui skiria lėšų išlaikymui mėnesio eigoje?
O gal svetimo skausmo, kaip ir svetimo rūpesčio vaikais gamtinėje terpėje tiesiog neegzistuoja? O gal ir visų palankiausia esti tiesiog spekuliuoti ta vaiko teisių itin jautria tema ir skelbti, savo labui, tik tarnybų vadovų Kalno pamokslus? O realiai rūpintis tik savųjų įstaigų fasadine puse?
Nes kai mastai apie tai, tai nejučiomis ima ir užklumpa svetimos gėdos jausmas.
Reziume. Tikrai žinau, jog Valstybė absoliučiai kiekvienam šalies nepasiturinčiam vaikui dar papildomai skiria ir 85 eurus bei 75 cnt, tačiau tuo pat metu bevelyčiau priminti, jog tie papildomi pinigai, tik kiek mažesniu ekvivalentu (50 eurų ir 47 cnt) skiriami ir pasiturinčių šeimų vaikams.
Tad aš, kaip socialinis darbuotojas, manau, jog jau atėjo tas pats metas nulipti mūsų politikams bei įvairiausiems klerkams nuo visų turgaus aikštės bačkų, ir kaltai išpažinti tiesą. Jei Valstybė, su visais savo antstoliais priešakyje, esti visiškai bergždžia ir negali priversti skolininko atlikti savo pareigų, tai gal jau atėjo ir tas metas, kai Valstybė privalo prisiimti savo moralinę atsakomybę už tai ir mokėti tiems vaikams oriai?
Pabaigai: aš visiems šiai temai abejingiems mūsų šalies politikams tenoriu parašyti štai ką. Taip, dėka jūsų tose nepasiturinčiose šeimose išties tamsu, bet ne tuščia – ten verdenė būties šaką gaivina – paparčio žiedas groja...
