Viena socialinių tinklų komentatorių pusė gyventojų įsitikinusi, kad tai padaryti reikėjo jau seniai.
„Galbūt reikėtų pereinamojo laikotarpio ar panašiai, bet uždaryti reikėjo seniai. Jie ten mokosi savos istorijos versijos, niekiną Lietuvą, kalbos neišmoksta. Tiesiog auginame priešus už savo pinigus“, – įsitikinusi Aldona.
Jai pritaria ir Jonas:
„Mokytis lietuvių kalbos jie dažnai net nesivargina. Tarpusavyje vaikai kalbasi rusiškai, atėję į prekybos centrus, kavines irgi tikisi, kad juos aptarnaus rusiškai, tarsi tai būtų valstybinė kalba. Manau, kad reikėtų vaikus nuo mažens mokyti kartu su lietuvių vaikais.“
Dar viena komentatorė Lina pasakoja savo patirtį dirbant padavėja:
„Nors suprantu rusų kalbą, kai ateina žmonės, akivaizdžiai gyvenantys Lietuvoje, bet kalbantys rusiškai, apsimetu, kad nežinau, ką sako. Kartą vienas klientas užsisakyti maisto bandė rusiškai, o nusisukęs su draugais ėmė kalbėti lietuviškai. Man tai pasirodė nepagarba ir lietuvių kalbai, ir man. Todėl manau, kad reikia atsisakyti rusiškų mokyklų, juk Lietuvoje gyvename.“
Kita dalis komentuojančių šią naujieną buvo visiškai priešingos nuomonės. Ne vienas rašė manantis, kad toks sprendimas tik dar labiau supriešins.
„Kiekvienas žmogus turi turėti galimybę mokytis gimtąja kalba, jei jau yra ne vienetinis, o diasporos atvejas; kai carinė rusija naikino lietuviškas mokyklas, smagu buvo? Aš prieš, nes yra sukurta mokymosi bazė su mokyklomis, dirbančiais žmonėmis“, – rašo skaitytoja Roma.
„Visos tautinės mažumos turi turėti galimybę mokytis savo kalba. Sukūrus tokį precedentą vėliau gali kilti noras naikinti ir kitų tautinių mažumų mokyklas“, – savo mintis dėsto Arūnas.
Kai kurie skaitytojai vis dėlto laikosi ne tokios kategoriškos nuomonės. Viena jų siūlo neuždaryti mokyklas, o pakeisti jų finansavimą.
„Aš už tai, kad mažumų mokyklos išsilaikytų pačios. Taip, kaip yra kitose ES valstybėse ir JAV. Jei bendruomenė nusprendžia, kad jiems mokykla reikalinga, tai sumeta pinigėlius ir džiaugsmingai samdo mokytojus, kurie nelaipioja per langus ar nežygiuoja kelis šimtus km nakvodami pakelėse, reikalaudami didesnio atlygio, ir veda ten savo vaikučius. Valstybė galėtų padėti pigiau išnuomodama patalpas“, – mano ji.
„Delfi“ primena, kad Kūčių išvakarėse įvyko incidentas, kuomet skambant karinės grupuotės „Wagner“ himnui iš pneumatinio ginklo apšaudytas vienas moksleivis. Kaip skelbta, taip bendramoksliai sureagavo į tai, kad nukentėjusysis prasitarė nepalaikantis karo Ukrainoje.
Po šios žinios G. Jakštas sakė, kad tokios situacijos kyla dėl sudėtingos rusų tautinės grupės integracijos Lietuvoje, todėl ieško teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.
„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai buvo sakęs ministras.
