Vaikystėje mano kartos žmonės ir vyresni (virš 30 metų) neturėjo tiek galimybių, daiktų, žaislų, kaip dabartiniai vaikai. Žinoma, savo vaikams norime geriausio, ko neturėjome patys, tačiau pamirštame, kad kartais paprastume ir yra genialumas.
Mano visos draugės, nuo pat vaikų gimimo, jiems stengiasi pradžiuginti gyvenimą. Nuo pat kūdikystės lankomi įvairūs būreliai ir mokyklėlės. Kiekvienas gimtadienis, krikštynos ar šiaip savaitgalis – naujame žaidimų kambaryje, naujos dovanos ir pramogos. Mano nuomone, tai tas gyvenimas džiugina labiau tėvus nei pačius vaikus.
Iš tos per didelės apkrovos vaikams pasidaro nuobodu. Mano viena pažįstama niekaip negalėjo rasti vietos, kad surengtų dukrai septintąjį gimtadienį. Ką besiūliau, jos atsakymas buvo: „Jau matyta, buvom, jai nebeįdomu“.
Tai žinoma, kad nebeįdomu, nes visi mieste esantys žaidimo kambariai aplankyti nuo pat kūdikystės. Ten jau nieko naujo nebėra. Pasiūliau vaikams surengti šventę tiesiog sode.
Pastatyti palapinę, atnešti žaislų ir sukurti laužą, o jame išsikepti bulvių. Kai tokį pasiūlymą pasakiau, draugės reakcija buvo pašaipi. Ji man atrėžė, kad dabartiniai vaikai tokių nesąmonių nesupras.
Bet pasitarus su vyru ir paklausus savo dukros, tokią šventę suorganizavo. Ir ką jūs manot? Vaikams labai patiko. Jie visą dieną prabuvo lauke, taškėsi baseine. Jiems kepti bulves lauže buvo tokia atrakcija, kad tai buvo geriau už bet kokį pompastišką žaidimų kambarį. Po šventės draugė pripažino, kad tokios pramogos vaikams labai patinka, nes tai paprasta ir neatsibodę.
Aš savo vaikų taip nelepinu, man atrodo, kad visiškai betikslis kūdikio ėjimas į žaidimo kambarius, kai jis net nežino, kur jo nosis yra.
Kai sūnus buvo paaugęs, jam buvo suėję du metukai, tada apsilankėme pirmame draugo gimtadienyje, žaidimų kambaryje. Taip, vaikui tas patiko. Bet aš buvau ta keistuolė mamytė tarp kitų, kuri buvo pirmą kartą tokiame renginyje, nes visi bendraamžiai taip pramogauja beveik kiekvieną savaitgalį.
Bet aš dėl to džiaugiuosi, nes mano vaikai mėgsta gamtą, smėlį, augalus ir jiems džiaugsmą teikia visai paprasti dalykai. O retais atvejais apsilankę kokioje nors pramogoje, džiaugiasi. Turbūt būsiu labai nepopuliari, bet manau, kad vaikams rūpi visai kiti dalykai. Tik mes, tėvai, labai norime naujovių ir kuo daugiau.
Bet vaikams tas nerūpi. Jie nori tiesiog būti vaikais. Šventės ir pramogos yra gerai, bet tam reikia saiko, tik tokiu būdų vaikas atskiria šventę nuo kasdienybės ir gali džiaugtis nerūpestinga vaikyste. Tad neverta perspausti ir apkrauti vaikų nereikalingais dalykais.
Savo istorijas ir pasakojimus siųskite pilieciai@delfi.lt
