Kartais moterys paprašo kokios nors paramos, pavyzdžiui, maisto produktais, sauskelnėmis, rečiau – pinigais. Ir visada susilaukia tokios neigiamos reakcijos, kad spėju, gailisi paprašiusios.
Prieš savaitę ar porą viena moteris parašė, kad sunkiai verčiasi ir sumokėjus visus mokesčius neliko sauskelnėms bei maistui. Prašė padėti produktais ir sauskelnėmis leliukui. Tai kokie pasipylė komentarai...
Buvo sovietinių bobų, kurios pradėjo mokyti, kad nešutintų vaiko su sauskelnėmis. Nekenčiu tokių moterų – visur viską žino geriau! Kitos rašė, kad mažiau gert reik, tada maistui liks (nors moteris buvo parašiusi aiškius argumentus, kodėl sunkiai verčiasi). Žodžiu, gyvatynas.
Bjauru skaityti. Jeigu jums kada nors prireiks pagalbos, iš anksto atjaučiu dėl komentarų ir linkiu stiprybės. Nes, pasirodo, Lietuvoje negali būti tiesiog sunkiai gyvenančių: komentatorių nuomone yra tik „alkašai“, „prisidarę be reikalo vaikų“ ir „tinginiai“.
Linkiu toms, kurios bjauriausiai plūstasi, pačioms nors kartą atsidurti tokioje situacijoje, apie kurią dergiatės iš kitų. Gal tada pagaliau suvoksit, kad „gyvenimas atsitikti“ gali bet kam.
