Bet kokią kritiką kairiosioms pažiūroms, tiesą sakant. Ar bet kokią kritiką kitiems, nei kad tu esi. Iškart tampi priešu ir seksistu, jei sukritikuoji moterį. Homofobu – jei nesižavi LGBT dabartiniu elgesiu. Žudiku – jei nepalaikai veganų. Ribojančiu teisę rinktis – jei abejoji abortų gerumu. Vagimi ir milijonieriumi būni vadinamas, jei esi už žmonių pastangas užsidirbti, o ne pašalpas.
Toks agresyvumas, kuris sklinda iš neva mažumas atstovaujančių bendruomenių, kiršina visus žmones. Jeigu nemąstai, negalvoji ir nesvajoji kaip „mažumas ginančių“ asociacijų atstovai, esi kažkuo blogas, kvailas ir nevykęs. Mat, suprask, kad arba esi liberalas, arba priešas.
Ar su tokiu požiūriu netampa patys kitaip mąstantys netampame ta mažuma? O kas gins mus?
Moterų feminizmas taip pat pasidarė radikalus, agresyvus, pažiūrėkite, kas darosi feminisčių diskusijose soc. tinkluose. Jei moteris pasako, kad myli savo šeimą, myli savo vaikus ir jai dar patinka ruoštis namuose, tai viskas – tokią moterį užjos visos „jos gynėjos“, visos feministės. Paaiškins, kokia ji nelaiminga. Dar nesupratai, koks vyras bjaurus, negražus ir visai nereikalingas padaras? Tuoj paaiškinsim, – tarsi žadės jos.
Iš kitos, bet susijusios operos: jeigu kompanijoje atsiranda vienas veganas, tai visa kompanija staiga pajus, kad valgydami kiaušinį daro didžiausią nuodėmę.
Pradeda atrodyti, kad mažumos tampa dauguma. Kairieji, jūs mus dusinate. Arba tie keli atstovaujantys tą daro su tokia agresyvia jėga, kad persveria svarstykles į kitą pusę ir mus, kitaip mąstančius, ima diskriminuoti už požiūrį. Jeigu nesiplėšai dėl teisių ir nenori jokių paradų, esi homofobas? Ne, nesu. Mielieji, gyvenkim visi kas su kuo norime. Valgykime, ką norime. Mąstykime, kaip norime. Liaukitės pulti mus už mąstymą, nes tada visiškai nesiskiriate nuo tų, su kuriais taip garsiai kovojate.
