Ima atrodyti, kad „Žvangučio“ atvejis – ne pirmas, gal tik pirmas, pasiekęs tokią plačią auditoriją. Pati esu neseniai pagimdžiusi, todėl natūralu, kad prisijungiau prie įvairių mamyčių grupių feisbuke, „Telegram'e“. Po kilusio skandalo mamos ėmė pasakoti savo istorijas, susijusias su darželiais.
Viena prisiminė metų senumo istoriją, kai iš daugiabučio pirmame aukšte įsikūrusio darželio išropojo apie 10 mėn. vaikas, ir niekas jo nepasigedo. Mažylis ropojo link laiptų ir niekas nežino, kaip viskas būtų pasibaigę, jei ta moteris, kuri papasakojo istoriją, nebūtų jo pastebėjusi ir grąžinusi į darželį. Kuriame, beje, paklausus, kodėl auklėtoja nesužiūrėjo vaiko, buvo aprėkta ir iškeikta.
Kitos mamos pasakoja, kad yra girdėjusios ir kituose darželiuose, kaip vaikai verkia, viena pasakoja praeidama pro šalį girdėjusi, kaip viename sostinės darželyje auklė nesavu balsu staugia ant vaiko. Ir tokios istorijos – iš skirtingų mamų, iš skirtingose vietose esančių darželių.
Man tokių istorijų prisiskaičius darosi baisu ir net nebesinori savo pačios vaiką leisti į darželį, kai tam ateis laikas. Kaip žinoti, kad ten nedirba kažkokie antžmogiai, ne tik kad nemėgstantys, bet ir nekenčiantys vaikų? Ir kokia vaikiukams trauma turėtų likti po tokių patirčių?
Ir svarbiausias klausimas – kaip tokie žmonės išvis prileidžiami dirbti su mažaisiais, su kūdikiais? Atrodo, sadistai, o ne žmonės. Tikiuosi, po šios situacijos paviešinimo tiek mamos kalbės drąsiau, tiek ir darželiai atsakingiau žiūrės, kokius žmones priima į darbą. Kol tokių atvejų nebeliks.
Ačiū, kad dalijatės savo nuomonėmis. Norite pranešti naujieną ar išsakyti mintis? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt