Eilinį kartą įsitikinu, kad tarp vairuotojų yra daugybė piktybiškų, amoralių, niekšingai besielgiančių žmonių, kurie kenkia mūsų visų saugumui ir visuomenės nariams rodo blogą pavyzdį, savo elgesiu pažeidėjus glosto pagal plauką.
Pamirksėjimas ilgomis šviesomis, pamačius kelyje pareigūnus ar trikojį radarą, – taip dažnai matomas poelgis, ir tiek daug pasakantis apie nemažos visuomenės dalies suvokimą. Kuris yra iškreiptas, nenormalus, pažeistas.
Kaip galima perspėti kitus vairuotojus, pamačius policiją ar trikojį? Kai man taip pamirksi, aš visada įsižeidžiu, nes savo tokiu elgesiu priešais važiuojantis pilietis aiškiai parodo, kad „by default“ laiko mane pažeidėju, nors aš toks nesu. Aš visada važinėju tik teisingai ir tvarkingai, laikydamasis KET reikalavimų, ir man jokių perspėjimų nereikia, nes manęs ir taip nenubaus. Aš ne kažkoks kelių chuliganas, nereikia manęs tokiu laikyti.
Ir niekada, absoliučiai NIEKADA, nesu perspėjęs kitų eismo dalyvių apie pamatytą policijos reidą, ar stovintį trikojį radarą. Nes aš esu suinteresuotas savo ir aplinkinių žmonių saugumu (ir netgi gyvūnų – juk ir jie išbėga į kelią).
Ir kuo daugiau tokių amoralių, piktybiškų pažeidėjų bus išgaudyta, kuo bus daugiau baudų – tuo man ir kitiems normaliems, geriems, teisingiems eismo dalyviams bus saugiau. Man reikia, kad keliuose visi važinėtų tik gerai, laikytųsi KET ir aš galėčiau jaustis saugiau.
Ir kaip galiu pjauti šaką, ant kurios sėdžiu, perspėdamas kitus apie greičio ar blaivumo tikrinimą kelyje? Kam man to reikia? Perspėtas lakstytojas kelių gaidelis prieš radarą numes greitį, o paskui lėks kaip lėkęs. Perspėtas alkoholiniais gėrimais „lengvai pasipuošęs“ vairuotojas su savo vežėčiomis pasirinks kitą kelią. Ir kas tada bus? Toliau kels pavojų kitiems. Ar galiu tai leisti? Kategoriškai ne!
Lygiai tokią pačią amoralią funkciją atlieka visokios grupės socialiniuose tinkluose „Kur stovi radaras Lietuvoje/Vilniuje/Balbieriškyje“, visokios bendruomenės „Pranešk apie reidą“ ir kitokios nesąmonės, orientuotos į blogus, taisyklių nesilaikyti linkusius, amoralius visuomenės narius.
Savo tokiu elgesiu jūs sukeliate realų pavojų – ir man, ir sau, savo vaikams, tėvams, artimiesiems! Jūs glostote pagal plauką blogį, atliekate patį tikriausią šėtono darbą! Ir didelė dalis moralinės atsakomybės už eismo įvykius keliuose, netgi už mirtis, paskui krenta ant jūsų sąžinės. Taip, jūsų! Nes kiekvienas, toleruodamas ir pateisindamas blogį, prisideda prie jo plitimo.
Kokį reikia turėti moralės suvokimą, kad policiją laikyti „pasipinigautojais, baudėjais, išnaudotojais, kankintojais“? Kažkodėl mano pinigais niekas nesipinigauja, niekas manęs nebaudžia, neišnaudoja ir nekankina. Nes nėra tam priežasties – važinėju teisingai, taip, kaip reikia, pagal kelių eismo taisykles. Nebandėte? Pabandykite, žinokit, „kankinimo baudomis, lupikavimo, pasipinigavimo“ problemos iš karto išnyks iš jūsų gyvenimo. Paprasta kaip du kart du! Tai kas trukdo?
Pas kai kuriuos žmones pastebiu kažkokią suvokimo skylę, nesugebėjimą sujungti „laidelių“ tarp savo atliktų blogų veiksmų ir logiškų jų pasekmių (baudos gavimo, teisių atėmimo ir panašiai). Su kuo tą „skylę“ galiu palyginti?
Kai man buvo kokie 8 metai, panašiai man „nesusijungdavo“ į vieną vienetą du tokie dalykai – vaikų gimimas ir kažkokie televizoriuje užmatyti keisti lovoje daromi dalykai (aišku, suaugusieji namiškiai tuojau pat pareigingai stengdavosi perjungti kanalą, bet aš vis tiek pamatydavau). Buvo tokia grynai suvokimo skylė galvoje (kurią paskui užpildė bendraamžių „paaiškinimai“ kieme ir mokykloje).
Tai kažką panašaus pastebiu ir nemažos dalies mūsų bendrapiliečių mąstyme. Motiejukas lėkė 130 km/h toje vietoje, kur stovėjo ženklas 70, buvo nufotografuotas trikojo ir aišku, turėjo „padžiauti“ vairuotojo pažymėjimą. Bet Motiejukas niekaip nesupranta, kaip čia taip atsitiko. Kalti „mentai gaidžiai“, trikojai, valdžiažmogiai, moteriausybė, pasaulinis reptiloidų sąmokslas, bet tik ne jis. Labai panašiai, kaip ir su skiepijimu prieš keletą metų – visi blogi, visi žudo, o Motiejuko atsakomybės nulis.
Kyla klausimas – juk šie žmonės yra kažkieno vaikai, sūnūs, dukros. Kažkas juos auklėjo, augino. Kokioje aplinkoje jie augo, kaip juos auklėjo, ką jiems diegė, kad neišmokė elementariai „sujungti laidelius“ savo galvose – tarp savo veiksmų ir jų pasekmių.
Aš dar būdamas vaikas puikiai žinojau: prasižengsi įstatymams ir tvarkai – būsi nubaustas tėvų, mokyklos ar net valstybės (jeigu jau „gerai“ prisidirbsi), o jei net padarysi nuodėmę, apie kurią žmonės nežinos – vis tiek Dievas nubaus. Todėl ir užaugau pavyzdingas, geras ir doras pilietis. O ko mokė juos? Darykite ką norite, kiti bus kalti dėl jūsų nesąmonių?
Daug kas net negali patikėti, kad yra žmonių, kurie yra geri ir teisingi. Panašiose diskusijose mane daug kartų išvadino „mentu“, nes, matyt, kažkas tikrai yra įsitikinę, kad už gėrį kovoti gali tik pareigūnai, o kiti piliečiai gali tik ieškoti, kaip apeiti taisykles ir „nukirsti kampus“.
Atseit, „idealių nėra“ – mėgstamas daugybės žmogelių pasakymas. YRA, gerbiamieji. Jeigu patys nesilaikote nei žmonių, nei Dievo įsakymų, įnirtingai pateisinate blogį ir spjaudote ant tų, kurie yra geri – tai dar nereiškia, kad visi yra tokie, kaip jūs. Jums niekas netrukdo būti gerais ir gyventi ramiau, neprisidarant sau problemų. Bet renkatės patys.
Einant link pabaigos – madinga apie tokius kaip aš sakyti „tu važinėji 50 antra juosta ten, kur galima 90“, bet niekad to nedarau. Žmonės mėgsta kraštutinumus – jeigu neviršiji, tai tempiesi neadekvačiai lėtai. O tai aukso vidurio nėra? Kam tada ženklai keliuose sustatyti, ar bent pasižiūrite į juos? Pagal ką daugiau reikia važinėti?
O tas „aš kad ir viršiju, bet geriau važinėju nei dauguma“ skamba labai panašiai, kaip „aš kad ir prostitutė, bet skaistesnė už visus“. Kaip galima „gerai važinėti“, nesilaikant taisyklių? Tai yra oksimoronas, savęs paneigimas savo paties žodžiais.
Žmonės, būkite geri ir teisingi, važinėkite tvarkingai ir nepažeidinėkite, leiskite pareigūnams atlikti savo darbą užtikrinant mūsų visų saugumą, ir neapsunkinkite jų darbo savo kažkokiais išsigalvotais „perspėjimais“, mirksiukais ir kitomis nežmoniškomis kvailystėmis. Gėdykitės šitaip amoraliai elgtis!
O jei sutiksite pavyzdingai važinėjantį (ar apskritai gyvenime besielgiantį) žmogų – ne spjaudykite ant jo tulžimi, bet mokykitės, imkite pavyzdį. Gerus žmones jūs privalote pagirti, o ne dergtis. Tada ir patys kažką išmoksite, tapsite geresniais ir išvengsite gyvenime daugybės nesąmonių, kurias patys sau susikuriate grynai per savo klaidas.
Ačiū, kad dalijatės savo nuomonėmis! Norite pranešti naujieną ar išsakyti mintis? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt