Tačiau, kaip sakoma, net pačiame juodžiausiame etape gali įžvelgti gėrio kruopelytę.
O pastebėjau štai ką. Nuo pandemijos pavargę žmonės tapo draugiškesni, pakantesni, tolerantiškesni, blaiviau mąstantys, nebevaidinantys teisuolių.
Pavargo būti be žmonių, pavargo gyventi užsidarę nuo visuomenės, todėl kitiems tapo malonesni.
Štai kurorte vaikšto žmonės, vieni kitiems šypsosi. Daugelis atvyksta ilsėtis su augintiniais, juos vedasi ir į restoranus, barus bei paplūdimius.
Anksčiau gyvūnų šeimininkai būtų užsipulti, „užmoralizuoti“ bei paskųsti policijai – tuoj baudą gautų ir „žinotų kaip taisyklių nepaisyti“.
Tas pats ir dėl alkoholinių gėrimų vartojimo paplūdimiuose. Daugelis gurkšnoja gėrimą iš apynių, gaivinasi, o aplinkiniai toleruoja, neskundžia, kaip tai buvo prieš pandemiją.
Jokiu būdu neskatinu pažeidinėti taisyklių ar vartoti alkoholį. Visur reikalingas sveikas protas. Taisykles, įstatymus taip pat kuria žmonės, jos nėra nuleistos iš dangaus.
Arba štai ar vienas dalykas. Ne vieni verslininkai nebijo būti pasmerkti ir „apmėtyti akmenimis“ už tai, kad renkasi paslaugas teikti ar prekes parduoti tik už grynuosius. Kad ir kaip pandemijos šešėlis norėjo užtemdyti sveiką protą ir imti smerkti grynuosius pinigus, tačiau tai nepavyko.
Belieka viltis, kad pandemija – tai juodžiausia valanda pačiam nakties gale, juodžiausia valanda prieš aušrą.
