Norėjau atiduoti duoklę Tėvynei ir savo patirtimi pasidalinti su lietuviais gydytojais. Mano srities gydytojų specialistų Lietuvoje labai trūksta, o atliekančių tam tikras intervencijas net ir nėra. Pasitarusi su šeima nusprendžiau, jog galėčiau kas mėnesį praleisti po savaitę Lietuvoje, kur mokyčiau kolegas ir gydyčiau lietuvius pacientus. Šia mintimi pasidalinau su buvusiais kolegomis Lietuvoje, kurie labai apsidžiaugė ir buvo pasiruošę mane priimti dirbti.
Viskas atrodė puiku, iki kol susiruošiau prasitęsti lietuvišką gydytojo licenciją... O vargeli... Tikrai nesitikėjau, į kokį vargą įsivelsiu... Prašymas lietuviškai licencijai pratęsti užpildytas, pažyma iš Skandinavijos ligoninės vadovo gauta, Certificate of Past Good Standing užsakytas. Tada prasidėjo dokumentų, įrodančių, kad tobulinausi ne mažiau kaip 120 valandų, paieška. Nesuprantu reikalavimo kelti kvalifikacijos kėlimo pažymas, kai registruojama ES galiojanti licencija, bet pasiryžau surinkti visus dokumentus.
Daugelis konferencijų, kur dalyvavau, nerašo, kiek valandų truko, vietinės Skandinavų konferencijos dažnai net neišduoda pažymėjimo, jog jose dalyvauta. Visa laimė, jog dalyvavau ne viename pasaulinio lygio kongrese, kur skaičiau pranešimus, pristačiau posterius, tačiau šių kongresų bėda, jog pažymėjimuose taip pat nenurodytos valandos, o tik surinkti kreditai (čia vietinių Lietuvos konferencijų mada rašyti valandas). Taip pat išpublikavau ne vieną straipsnį – tikėkimės, užskaitys tas 120 valandų...
Lietuvos gydytojai, norintys prasitęsti licenciją turi būtinai pateikti ir „Racionalus antimikrobinių vaistinių preparatų skyrimas ir vartojimas“ (6 val.) baigimą patvirtinantį dokumentą. Ne, skandinaviškas netinka. Pripažįstu, jog bakterijos ir jų atsparumai šalyse skiriasi, tad naudinga būtų pasidomėti šia sritimi. Visa laimė, šiuose kursuose galima dalyvauti nuotoliniu būdu susimokėjus 30 eurų. Išklausius Zoom paskaitą online atliekamas testas ir voila, pažymėjimas tavo rankose.
Mes tokias pačias paskaitas išklausome online ir atliekame testą Skandinavijoje kasmet. Ir NEMOKAMAI. Taip, Skandinavijoje gydytojais ir kitu medicinos personalu rūpinamasi, į juos investuojama. Dar nė karto neteko pačiai mokėti už kokius nors kursus. Juk žinios, kurias specialistai įgyja, yra neįkainojamos – jos svarbios pacientų sveikatai. Skandinavijoje kiekvienas specialistas turi 10 dienų per metus, kurias gali išnaudoti mokymuisi – kursams, konferencijoms, kongresams, kurias apmoka darbdavys + skiriama alga už tas dienas. Pavyzdžiui, 3 dienų kongresas Amerikoje – prašom, dalyvio registracijos mokestis apmokėtas, viešbutis ir lėktuvo bilietai užsakyti. O Lietuvoje?
Keliaujame toliau – gydytojai privalo pateikti tikslinės programos „Pirmoji medicinos pagalba“ (8 val.) baigimą patvirtinantį dokumentą. O ne, Skandinavijoje kasmet praeinami pirmosios pagalbos kursai netinka. Mano ligoninėje Skandinavijoj kas 3 mėnesius gauname online versiją, kur reikia praeiti testus, o kasmet būna poros valandų fiziniai mokymai. Deja, Lietuvai tas netinka. Būtina fiziškai atsėdėti LIETUVOJE tam tikruose kursuose kas 5 metus, kad gaučiau licencijai pratęsti tinkamą pažymėjimą... Turiu pasiimti atostogas, susimokėti už lėktuvo bilietus ir skristi į Lietuvą, kad išklausyčiau 8 valandų pirmosios pagalbos kursą vien dėl popieriuko...
Ir tai ne pabaiga. Reikia gauti sveikatos pažymą, jog galiu dirbti gydytoja ir būtent formą nr. 046/a! Ėjau pas šeimos gydytoją Skandinavijoje kelis kartus – ji niekaip nesupranta, kokios formos reikia. Aš irgi nesuprantu. Ne gana to, turiu gauti ir pažymą iš Psichikos sveikatos centro ir priklausomybių centro, jog nesu priklausoma nuo psichoaktyvių medžiagų. Dirbti Skandinavijoje esu sveikų sveikiausia, tačiau Lietuvoje reikia papildomų pažymų. Aš suprantu, jei neturėtum gydytojo licencijos ir norėtum ją gauti. Bet jei turi galiojančią EU gydytojo licenciją ir dirbi, tai ką ta pažyma turėtų parodyti? Mano nuomone, jei žmogus yra pakankamai sveikas dirbti Skandinavijos ir apskritai EU medicinos sistemoje, tai tokia sveikatos būklė turėtų būti pakankama ir dirbti Lietuvoje.
Ir galų galiausiai, dokumentai turi būti išversti ir notaro patvirtinti.
Nesuprantu tokio biurokratizmo. Lietuvoje taip trūksta gydytojų, yra nemažai EU šalyse dirbančių ir norinčių grįžti tėvynę lietuvių, tačiau kai susiduri su tokiu popierizmu, dideliu laiko gaišimu, nemažomis išlaidomis papildomiems skrydžiams į Lietuvą, vertimams, tai net noras atšoka kažką daryti. Ir taip galvoju ne viena. Štai pažįstama gydytojų šeima, dirbanti Švedijoje, susidūrė su ta pačia situacija ir numojo ranka. Tik jiems nutiko ir vienas labai nemalonus dalykas – praėjus 5 metams po licencijos išdavimo ir jos nepratęsus Lietuvoje, Lietuva išsiuntė laiškus visai Europai, jog jie neturi teisės dirbti gydytojais! Švedijos tarnybos iškart sureagavo ir atsiuntė jiems laiškus su prašymu paaiškinti situaciją. Patikrino, jog abu sėkmingai dirba gydytojais Švedijoje, skundų neturi, švediškos licencijos galioja ir priėmė sprendimą, jog pavojaus švedų pacientams nekelia ir gali dirbti toliau. Visiškai absurdiška situacija, kainuojanti nemažai nervų. Liūdna dėl tokios gydytojų situacijos Lietuvoje...
Dažnai pakalbu su draugais gydytojais ar užmetu akį į lietuvių gydytojų užsienyje forumus. Nuostabūs specialistai, kurie galėtų duoti Lietuvos medicinai tiek daug, tačiau nusivilia susidūrę su kliūtimis ir lieka gydyti pacientų užsienio šalyse.
Ačiū, kad dalijatės savo mintimis. Norite pranešti naujieną ar išsakyti nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt