Po paskutinės finansų ekspertų konsultacijos feisbuko grupėje „Pinigai ir reikalai”skaitytojai ir „Delfi rytas“ žiūrovai uždavė nemažai rimtų klausimų. Pradėjo nuo opiausių – kaip kiekvieną mūsų paveiks ar jau paveikė krizė.
Paklaustas, kurias iš valstybės priemonių verslui skatinti laiko efektyviausiomis, o galbūt parama paveiks nedaugelį ir yra iš esmės niekinė, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pirmiausia pabrėžė išmokas.
„Akivaizdu, kad efektyviausia parama yra ta, kuri suteikiama tiesiogiai. Kai savarankiškai dirbantiems asmenims suteikiama išmoka – suma yra maža, 275 eurai, bet ji tiesiogiai pasiekia gyventojus.
Žiūrint į kitų valstijų praktiką, efektyviausia yra tiesioginės išmokos gyventojams. Tai pati tiesiausia, efektyviausia parama be biurokratinių barjerų. Lietuvoje numatyta skirti nemažai pinigų, bet kol kas jie pasiekė labai mažą gyventojų dalį. Manau, ateityje procesai bus tobulinami“, - sakė N. Mačiulis.
Prognozuoti – galima
Žmonės nerimauja, ar valstybės parama – pakankama. Štai vienas skaitytojas klausė: „Koks bus krizės poveikis ekonomikai, jeigu vyriausybė nesiims tikrų ir ryžtingų priemonių verslui ir individualiai dirbantiems padėti? Ar toks neveiksnumas nelems rekordinio bedarbių skaičiaus ir masinės migracijos?“
Ekonomistas atsakė, kaip mūsų ekonomika galėtų atrodyti, jei viskas vyks taip, kaip dabar, nekeičiant jokių sprendimų.
„Prognozuoti ateitį galima. Mes kiekvieną dieną stebime, kaip atrodo Lietuvos Bendras vidaus produktas (BVP), kiek elektros ir kitų išteklių suvartojama, kiek atsiskaitoma mokėjimo kortelėmis. Dabar BVP yra maždaug dešimtadaliu mažesnis nei iki karantino, tai galime įsivaizduoti,
kokio nuosmukio tikėtis antrą šių metų ketvirtį.
Visų metų rezultatas priklausys nuo daugelio dalykų. Ne tik nuo to, kokias valstybė taikys paramos priemones, bet ir nuo to, kaip ilgai tęsis karantinas, kada verslai galės grįžti prie normalios veiklos. Lietuvos eksporto rinka gali būti dar sudėtingesnėje padėtyje nei pati Lietuva.
Yra daug nežinomųjų. Nebūtinai tai bus blogiau negu 2008-2009 m. krizė. Ar bent jau Lietuva labai nesiskirs nuo kitų Europos Sąjungos šalių, priešingai nei prieš dešimtmetį“, - svarstė N. Mačiulis.
Trys krizės etapai
Ekspertas sulaukė ir klausimo, kaip vertina JAV prezidento Donaldo Trumpo politiką Kinijos atžvilgiu. Jis pabrėžė, kad tai – ne vien JAV politikos klausimas.
„Tai nėra vien Amerikos politika Kinijos atžvilgiu. Jungtinė Karalystė, Europos Sąjunga, Japonija – kalbame apie visų besikeičiantį požiūrį į Kiniją.
Tai, ką mes dabar išgyvenome, yra pirmasis krizės etapas: pandemija, žmogiškieji praradimai, karantinas. Antrasis etapas bus ekonominiai nuostoliai ir aukštas nedarbo lygas.
Trečiasis etapas bus protekcionistinė kova. Jau dabar santykiai tarp Kinijos ir likusio pasaulio yra labai įtempti. Ta įtampa tik didės ir tai, aišku, apsunkins ekonomikos atsigavimą.
Viena iš priežasčių, kodėl šiemet neprognozuojame didelio emigracijos šuolio – pagrindinėse Lietuvos, taip pavadinkime, emigrantų rinkose, išvykimo kryptyse, situacija gali būti daug blogesnė nei mūsų šalyje.
Pavyzdžiui, Norvegijoje nedarbo lygis pakilęs aukščiau nei buvo kada nuo pat II Pasaulinio karo! Sunku tikėtis gerų galimybių iš Lietuvos išvykstantiems emigrantams. Ši krizė smarkiai paveikia ne tik silpnesnes valstybes, bet ir pačias stipriausias, labiausiai išsivysčiusias pasaulio valstybes“, - sakė ekonomistas.
Spausdina pinigus žvėriškais tempais
2008-aisiais krizė paveikė į taupumą: matėme, kad reikia taupyti, tai darė ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys. O štai dabar girdime raginimus leisti pinigus, skolintis ir kitaip skatinti ekonomiką.
„Kaip bus paveikta makro ekonomika, valstybei paėmus didžiules paskolas ir į biudžetą įsiliejus milijonams, o centriniams bankams tuo metu spausdinant pinigus?“ - klausė vienas skaitytojas.
Ekonomistas sutiko, kad šių dviejų krizių metu politikų reakcija skiriasi iš esmės.
„Galima sakyti, kad ši krizė – niekieno kaltė. Nebuvo taip, kad kažkas neatsakingai skolinosi ar dar kitas krizę keliančias klaidas. Tiesiog yra virusas, karantinas ir iš to išplaukiančios problemos. Todėl niekas nediskutuoja, ar leisti pinigus, ar susiveržti diržus.
Visi sutaria, kad valstybėms reikia skolintis, reikia suteikti tiesioginę finansinę pagalbą įmonėms ir gyventojams, kad šią krizę išgyventume kuo greičiau.
Dabar centriniai bankai beprecendenčiais tempais spausdina pinigus. Vien per pastarąjį mėnesį JAV federalinio rezervo sistema pinigų pasiūlą padidino dviem trilijonais dolerių, Europos centrinis bankas – puse trilijono, iki metų pabaigos laukia dar pusė.
Tuo pat metu turėsime ir milžiniškus biudžeto deficitus. Tai reiškia, kad skolos ir BVP santykis pašoks. Turime nemažai priežasčių, galinčių sudaryti gerokai didesnę infliaciją.
Gal ne šiemet, nes šiemet paklausa labai prislopinta, bet kitais metais galėsime stebėti ir didesnę infliaciją, kuri gali virsti į stagfliaciją – kai ekonomikos augimo nepavyksta sukurti, bet kainų augimas vyksta“, - teigė N. Mačiulis.
Visai ne burbulas
Apie nekilnojamojo turto (NT) burbulą ir jo sprogimą buvo kalbama jau prieš karantiną. Būstų kainos daugeliui atrodė išpūstos, tad ekspertas paaiškino ir ko NT rinkoje galime tikėtis dabar.
„Nesakyčiau, kad kainos akivaizdžiai išpūstos. Priešingai, matuojant objektyviais rodikliais matome, kad visuose Lietuvos miestuose NT kainos yra labai arti realiosios vertės. Kainų burbulas dabar neegzistuoja – kitaip nei buvo 2008-aisiais.
Taip, per pastarąjį dešimtmetį būstų kainos augo, tačiau atlyginimai didėjo gerokai sparčiau. Jeigu dabar kainos grįžo į 2008 m. lygį, tai atlyginimai išliko apie 80 proc. didesni nei buvo anuomet. Todėl nereikėtų tikėtis, kad NT kainos kris 30 ar 40 proc.
Taip, dalis pardavėjų bus priversti mažinti kainas ir jos gali sumažėti dešimtadaliu, bet tai nebus žymus kritimas ar, kaip girdime, burbulo sprogimas“, - gandus neikė ekonomistas.
Karantino metu stipriai atpigusi nafta taip pat kelia ne vieną klausimą. Norisi geriau suprasti, kodėl jos kainos smukimas yra blogai, ar tikrai – blogai, ir kaip tai paveiks kitus?
„Kai nafta nieko nebekainuoja ar įmonės turi primokėti pirkėjams, kad iš jų paimtų tą naftą, tai yra didžiulio disbalanso ir streso pasaulyje pasekmė. Aišku, tai reiškia ir tai, kad vartotojai gali pigiau pirkti degalus. Jeigu jie turi galimybių kažkur važiuoti. Tačiau į darbą važiuoti reikia jau ne visiems, degalų poreikis – kritęs.
Nors šiokią tokią naudą vartotojai ir jaučia, stresas įmonėse, išgaunančiose ir perparduodančiose naftą, didžiulis. Ten gali būti nemaža bankrotų banga, o tai gali paveikti ir Lietuvą. Tokie pokyčiai ir šuoliai niekada nieko gero nežada. Jei pasaulio ekonomika klestėtų ir nafta būtų pigi – puiku! Bet tai, ką matome dabar, yra didžiulių problemų atspindys“, - konstatavo N. Mačiulis.
Ne problemos, o galimybės
Nepaisant tiek neigiamų aspektų, yra ir iš krizės išlošiančių verslų. Maisto pristatymo į namus įmonės, siuntiniai paštomatais ir per kurjerius... Ekonomistas įvardijo verslus, kuriuos dabartiniai pokyčiai gali paveikti teigiamai.
„Tokių verslų daug, todėl trumpai net sunku pasakyti. Pavyzdžiui, vidaus turizmas suklestės ne tik šiemet, bet ir ateityje. Daugeliui gyventojų gali atrodyti nebepatrauklu keliauti toliau. Kirpyklos ir grožio salonai – dabar jiems sunku, bet kai tik atsidarys, paklausa turėtų viršyti netgi galimybes ir vietų priėmimui skaičių.
Reiktų žvelgti kiek toliau nei šis mėnuo ar netgi šis pusmetis. Tikėtina, kad pasekmės bus labai įvairios. Požiūris į Kiniją gali ilgainiui sukurti didelę deglobalizacijos bangą, kas sudarytų problemų dėl tam tikro eksporto.
Tuo pačiu metu daugelis Europos Sąjungos įmonių norės prekes gaminti arčiau namų, sąjungos viduje. Taip atsiras galimybių ir Lietuvai bei mažiems jos miesteliams, galbūt galėsime pritraukti investicijų. Manau, netruksime pereiti prie etapo, kai kalbėsime ne apie problemas, o apie galimybes“, - pozityvą įvardijo N. Mačiulis.
Kviečiame skaitytojus prisijungti prie feisbuko grupės „Pinigai ir reikalai“, kurioje galite užduoti klausimus, susijusius su finansais. Grupę rasite paspaudę čia. Į jūsų klausimus bus atsakoma „Delfi ryto“ laidoje trečiadieniais ir penktadieniais.