Į „Delfi“ kreipėsi skaitytojas, kuris teigė, kad jo namuose kaimynas savavališkai atjungia vandenį visam namui, to nesuderinęs nei su kaimynais, nei su savivaldybės įmonėmis, kurios už šiuos reikalus atsako.
„Ar kaimynas darydamas remontą ir nusprendęs atlikti remonto darbus, kurių metu tenka nutraukti vandens tiekimą visai laiptinei (pvz. keisti per savo butą praeinančius vamzdžius arba klozetą), gali tai padaryti savarankiškai, neinformuodamas namo administratoriaus ar bent jau kaimynų?
O kas atsakys už tai, jei, pvz., bute staiga kilo gaisras (tarkime užsidegė užuolaida), atsuki kraną tikėdamasis prisipilti vandens į kibirą ir užgesinti, o ten atsukus šnypščia oras?
Ką daryti tuomet? Pats esu gyvenęs sovietinės statybos daugiabutyje, ir ten tokie vandens dinginėjimai po keletą kartų per metus būdavo kone norma. Ne, aš nepainioju su kasmetiniais hidrauliniais bandymais – jų metu nors karšto vandens ir nėra, tačiau atsukus čiaupą iš karšto vandens pusės vanduo toliau bėga, tik nebepašyla, na, o aš kalbu apie tą kapitalų vandens išjungimą, kur atsukus čiaupą girdisi šnypštimas, o baigus darbus ir paleidus vandenį vėl, vanduo kurį laiką bėga rudas.
Ten savo buto viduje esančias sklendes tai galima sukinėti kiek nori ir kada nori, pvz., išvykstant ilgesniam laikui, tačiau kai vandens išjungimas paliečia visą namą, ar paprastas „neuniformuotas“ kaimynėlis turi teisę tai daryti?
Naujos statybos daugiabutyje kuriame gyvenu, prieiga prie vandens mazgo įvado yra apribota, ten patekti gali tik namą administruojančios firmos ūkvedys, tačiau senuose rajonuose prieigą prie jo gali turėti kone bet kas.
O jei kokie nors paaugliai norėdami papokštauti specialiai atjungs vandenį visam namui, o ir niekas nesusipras, pas ką čia vyksta remontas, kad vanduo neatsiranda jau kelintą dieną?“ – rašė skaitytojas.
Vilniaus miesto savivaldybės administravimo skyriaus vedėjas Marius Žvinklys teigė, kad už bendrojo naudojimo objektus atsako atsakingas asmuo.
„Teisės aktuose reglamentuojančiuose daugiabučių namų valdytojų veiklą ir statinių naudojimo priežiūrą nėra reglamentuojamos konkrečios situacijos.
Tačiau labai aiškiai pasisakoma, kad už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (šiuo atveju vandentiekio, nuotekų inžineriniai tinklų) yra atsakingas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, jis turi užtikrinti, kad namo bendrojo naudojimo inžineriniai tinklai funkcionuotų pagal projektą, tai yra jais būtų tiekiamas vanduo name gyvenantiems žmonėms.
Kadangi daugiabučio namo (toliau – DN) bendrojo naudojimo objektų (toliau – BNO) valdytojas (toliau – valdytojas) atsakingas už DN BNO priežiūrą, tame tarpe ir inžinerinių sistemų priežiūrą ir funkcionavimą, tai apie visus statybos ir remonto darbus vykdomus privačiuose butuose, negyvenamosios paskirties patalpose, kurie susiję su DN BNO, turi būti informuotas DN valdytojas.
DN valdytojo atstovas esant poreikiui vykdyti statybos, remonto darbus susijusius su DN BNO privačiose patalpose, buto/patalpos savininko prašymu turėtų atjungti vandens tiekimą DN, DN daliai, remonto darbų atlikimui, aptartomis su pareiškėju vandens atjungimo valandomis, kurios nepažeistų kitų DN gyvenančiųjų teisių į vandens tiekimą.
Todėl darbai susiję su vandens atjungimu turėtų būti planuojami ir apie juos iš anksto informuojami DN gyventojai, kad DN gyventojai žinotų kuriam laikotarpiui bus atjungtas vanduo ir pasiruoštų vandens atsargas. Remonto darbai turėtų būti planuojami ir atliekami taip, kad sutartam konkrečios dienos vandens atjungimo laikui pasibaigus, vanduo vėl būtų tiekiamas, o nebaigti darbai tęsimai kitą dieną.
Pagal pateiktą informaciją nėra aišku, kokie remonto darbai yra vykdomi. Ar keičiami bendro naudojimo vamzdynai (karšto, šalto vandens), ar buto gyventojas tvarkosi savo atsakomybės ribose(po apskaitos prietaisų) buto vamzdynus.
Jeigu vanduo atjungiamas dėl bendro naudojimo vamzdynų keitimo, tai šie darbai turi būti organizuojami tik suderinus su BNO valdytojais, aiškiai įvardinta kas yra mokėtojas, kontroliuojama, ar nenukrypstama nuo namo projekto ir atliekamas tik esamų vamzdynų pakeitimas naujais, toje pačioje vietoje ir to pačio diametro.
Taip pat turi būti nustatyta kokiu pagrindu yra keičiami vamzdynai, ar yra susidėvėję, avarinės būklės ir kt. Bet kokiu atveju dėl vandens atjungimo, informavus namo butų ir kitų patalpų savininkus, gali spręsti tik namo valdytojas.
Vadovaudamiesi Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, asmenys, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios pranešti Savivaldybės administracijai apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.
Pranešimą galima pateikti tik internetu, t. y., užsakant elektroninę paslaugą „Triukšmo šaltinių valdytojų, planuojančių statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, pranešimai“. Pateiktus pranešimus galima matyti viešai Savivaldybės interneto svetainės skiltyje Triukšmo pranešimai.
Pažeidę Triukšmo valdymo įstatymą ar Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, asmenys atsako pagal Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnį ir jiems gali būti skirta bauda nuo 100 iki 1000 eurų.
Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu yra nustatęs leidžiamą statybos darbų, kurių metu skleidžiamas triukšmas, pradžios ir pabaigos laiką: darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val.
Viešajam geriamojo vandens tiekėjui yra nustatoma pareiga informuoti vartotojus apie planuojamus vandens atjungimus remonto laikotarpiui ir taikoma atsakomybė.
Konkrečiu atveju nežinant aplinkybių sudėtinga komentuoti asmenų veiksmus ar neveikimą. Gal viskas buvo suderinta ir pateikta informacija namo butų ir kitų patalpų savininkams, darbai suderinti su BNO valdytoju ir tik vienas gyventojas apie tai nežino, nors buvo pranešimai.
Nėra reglamentuota, bet galima būtų kreiptis į teismą, jeigu kažkuris asmuo patyrė dėl to nuostolius ar žalą. Jeigu yra nesuderinus ir ne pagal projektą pakeisti bendro naudojimo vamzdynai, teisę kreiptis dėl nuostolių atlyginimo turi BNO valdytojas.
Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nurodytais būdais.
Jeigu pareiškėjas mano, kad atjungus vandens tiekimą DN jo neinformavus, buvo pažeista jo teisė į sanitarijos ir higienos reikalavimų užtikrinimą bute, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis)“, – rašė atstovas M. Žvinklys.
