Pradžioje prisistatysiu – esu eilinis, statistinis Lietuvos vairuotojas. Turiu nemažą vairavimo stažą, niekada negavau nė vienos nuobaudos, nedalyvavau eismo įvykyje, pagal galimybes kiek įmanoma kelyje būnu kuo geranoriškesnis, turbūt visiškai toks pats, kaip ir dauguma Jūsų. Viskas galėjo pasikeisti praėjusį vakarą...
Vienoje iš pagrindinių Vilniaus eismo arterijų norėjau persirikiuoti į kitą eismo juostą. Judėjimas buvo gana intensyvus, kitaip tariant, vakare susidarė spūstys, todėl įjungiau posūkio signalą ir ėmiau pamažu dairytis properšos. Kitoje eismo juostoje visi automobiliai stovėjo. Pamatęs nemažą tarpą, pradėjau persirikiavimo manevrą... Kol neteko staiga kirsti per stabdžius, nes iki tol ramių ramiausiai stovėjusio „Toyota“ markės automobilio vairuotoja staiga, kiek galėjo, „rovė“ iš vietos, ir pabandė bet kokia kaina man sutrukdyti. Susidūrimo, šiaip ne taip, pavyko išvengti.
Įdomu, kodėl automobilio vairuotoja buvo pasiryžusi tiesiogine to žodžio prasme taranuoti mane? Sustojusi ėmė skėsčioti rankomis, rodyti kažkokius gestus ir grimasas, kad jos pirmumo teisė. Tik nesuprantama, kas dedasi galvoje to žmogaus, kuris net tokiomis priemonėmis pasiryžęs ginti savo ambicijas ir principus.
Argi keliai – tai ne ta vieta, kur reikėtų pamiršti visus principus, mesti iš galvos visokias kvailystes, nes kalba kai kuriais atvejais juk sukasi apie žmonių sveikatą ar netgi gyvybę? Nieko baisaus nebūtų nutikę – mano draudimas būtų sumokėjęs už kito automobilio apgadinimą, tačiau kam tas sugaištas laikas, pyktis, neigiamos emocijos, kurios sugrįžta bumerangu?
Tai man priminė ankstesnių laikų rėžimą, kai visi buvo pilni entuziazmo vienas kitą skųsti, auklėti, o kai nebūdavo tam priežasties, pagrindas būdavo sukuriamas dirbtinai arba išprovokuojamas..
Argi ne geriau būtų, jei keliuose vieni kitus gerbtume, jaustumėmės atsakingi už vienas kito sveikatą ir gyvybę, kad nebebūtų įtampos bei nesivadovautumėme kažkokiomis asmeninėmis, dažnai niekuo nepagrįstomis įžvalgomis?
Tvarką mūsų keliuose kuo puikiausiai prižiūri kelių policija. Nereikėtų imtis saviveiklos, nes tai prie gero nepriveda(…). O kas dėl visko kaltas? Man atrodo, kad tas baubas su, neva, kelių gaideliais, gali būti tik iš piršto laužtas. Pastaruoju metu, pastebėjau tokia tendenciją: patys pikčiausi keliuose – ne BMW ar „Audi“ markių automobilius vairuojantys jauni vairuotojai, patys pikčiausi – va tokie entuziastingi, įsijautę į tvarkos sergėtojų rolę, savo perdėtu pilietiškumu tapę kažkuo panašūs į sugriuvusios santvarkos „draugovininkus“.
Pabaigoje norėčiau palinkėti daugiau pakantumo vieni kitiems, pagarbos ir neužmiršti, kad svarbiausia yra saugumas. Nereikia vadovautis principu, kad jei esi juridiškai teisus, vadinasi, esi teisus visais aspektais. Nepamirškime ir elementaraus žmoniškumo. Sėkmės visiems keliuose!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo patirtimi? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: