Taigi, mane ir vyrą „užpuolė“ labai bjaurus virusas. Vyrui teko kviesti gydytoją, kuris labai profesionaliai skyrė gydymą ir vaistus. Aš pati taip pat gydžiausi savarankiškai, kadangi visada pavykdavo vienaip ar kitaip išsisukti. Tačiau reikalai pakrypo ne visai gera linkme: nors vyras pradėjo jaustis geriau, mano padėtis aiškiai darėsi blogesnė.
Abu kreipėmės į polikliniką ir norėjome pasikonsultuoti. Mūsų šeimos gydytoja sirgo, taigi buvome užregistruoti pas skirtingus gydytojus. Vyro būklė buvo pripažinta pagerėjusi ir nutrauktas medikamentinis gydimas, nurodžius tęsti gydymą vaistažolėmis ir kitomis savijautą gerinačiomis priemonėmis. Mane priėmusi gydytoja (tik trumpai paklausiusi kvėpavimą) pasakė, kad nieko negirdinti ir neskyrė nei atlikti tyrimų, nei rentgeno, tačiau man pasiskundus, jog negaliu atsikosėti ir vargina baisus dusulys su kosulio priepuoliais, pasakė, kad galiu tęsti gydymą antibiotiku, kurį buvau pradėjusi gerti savo nuožiūra. Kai pasakiau, kad jis jau pasibaigė, išrašė naują pakuotę. Tačiau man pasiskundus apie jo menką poveikį ir kad gal reikėtų šį vaistą pakeisti, išrašė kitą ir pastebėjo, kad tai labai stiprus antibiotikas, bet turėtų „suveikti“.
Vaistininkė nusistebėjo tokiais stipriais antibiotikais. Ji perspėjo būti atsargiai ir dar paklausė, ar atliko gydytoja tyrimus ir išgirdusi neigiamą atsakymą labai nusistebėjo, bet vaistus išdavė, nors perspėjo, kad nepersistengčiau.
Ankstesnių vaistų, žinoma, jau nutariau negerti, o išgėriau naujųjų piliulę, kaip buvo paskirta. Po 15 minučių pasijutau labai keistai: veidas pradėjo brinkti ir išpylė raudonis, pradėjo dusinti lyg kažkas smaugtų, o gerklėje atsirado tarsi kamuolys, pradėjo dingti gebėjimas ištarti žodį. Šiaip ne taip suradau jėgų pašaukti užmigusį vyrą, kad kuo skubiau kviestų greitąją, o pati instinktyviai puoliau ieškoti antialergikų, kurių visada turiu. Turėjau bėdos su kito tipo alergija.
Akimirksniu visą kūną išbėrė tarsi raudonom kruopelėm, dusau... Labai dėkoju greitosios (Vilniaus miesto) gydytojams, kurie atvyko tiesiog žaibiškai greitai ir suteikė reikiamą pagalbą bei nugabeno į Santaros klinikas. Komandoje dirbo akivaizdžiai labai šaunūs gydytojai, tik įsiminiau vieno vardą, tai gyd. Saulius ir griežtoka, bet miela jo kolegė šviesiaplaukė, kurios vardo, deja, nepaklausiau. Jie paminėjo, kad toks jau antras atvejis tą vakarą (manasis – Karoliniškėse, o kitas – Pilaitėje ).
Klinikose buvo skubiai atlikti visi įmanomi su tokiu atveju susiję tyrimai, suteiktas reikiamas gydymas, išrašyti tinkami medikamentai, paaiškinta, kaip viską naudoti, kaip toliau reikėtų gydytis. Išduoti visi reikalingi išrašai ir rekomendacijos raštu. Nors priimamojo bendroje palatoje teko stebėti nemažai keistų dalykų, ko manyčiau neturėtų būti tokioje rimtoje gydymo įstaigoje, kai skelbiama gripo epidemija, esu labai dėkinga visą procesą vykdžiusiai gyd. Tarutei Budrevičiūtei, konsultavusiems kitiems gydytojams ir slaugytojoms.
Mano „moralas“:
1. Nesiimti savigydos.
2. Tikrai būtina kontrolė vaistų pardavimams (ypač antibiotikų ). Nors vaistininkė buvo atidi, bet vaistą pardavė.
3. Gydytojas turi gydyti visus vienodai atsakingai (nors ir ne jo apylinkės, pavaduojant susirgusį kolegą). Kodėl priėmusi gydytoja neatliko tyrimų, o aplaidžiai išrašė tokį agresyvų antibiotiką, kurio panaudojimas galėjo baigtis tragiškai? Jei gyventume ne Vilniuje, o kokiame periferiniame kaimelyje ir jei pati nebūčiau turėjusi antialergeno arba nebūčiau spėjusi jo išgerti ir pasišaukti pagalbos, galėjo baigtis liūdnai.
4. Būtina išsaugoti profesionalius gydytojus keliant atlyginimus ne visiems vienodai, o atsižvelgiant į rezultatus. Galėtų būti sudaryta galimybė kviestis gydytoją (šeimos) į namus, kaip ir specialistų paslaugas apmokant savomis lėšomis (ne visais atvejais gal reikia ir kviestis greitąją, bet kompetentinga apžiūra namuose labai kartais reikalinga).
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.