Ramus sekmadienio vakaras. Važiuoju autobusu (autobuso numeris redakcijai žinomas – DELFI) namo ir dardant pro Kauno „Akropolį“, mano ausis patraukia pokalbis. Kalbasi vairuotojas ir ką tik įlipusi mergina. Nužvelgiu ją ir (taip, kaip ir daugelis mūsų turiu tą bjaurią savybę iš žmogaus išvaizdos susidaryti pirmąjį įspūdį) nustembu: mergina graži, tvarkinga, su šypsena – tikrai neatrodo nepraustaburnė ar priekabi. Tai ko gi ji vis dar stoviniuoja prie vairuotojo?
Pasirodo, norėdama iš vairuotojo įsigyti 2,40 Lt kainuojantį bilietą, mergina dalį sumos (30 ct) sumokėjo „baltais centais: – smulkiomis monetomis. Kas čia tokio, pasakysite? Suma nedidelė, o ir smulkaus nominalo pinigai vis dėlto nėra beverčiai ir savo kainą turi. Pasirodo, vairuotojui pasirodė kitaip.
Turiu pripažinti, kad nuo kvailų vairuotojo replikų man, nors esu kantri, seniai būtų trūkusi kantrybė. Vis dėlto mergina, gal dėl geros nuotaikos – buvo su bičiule – o gal šiaip iš prigimties mandagi, iki vyro lygio nenusileido ir elgėsi maloniai. Pagirtina.
Nuvažiavus vos keletą stotelių, į autobusą įlipo transporto kontrolieriai. Jiems išlipus ir autobusui pajudėjus toliau, mergina juokais leptelėjo vairuotojui: „Na va, vairuotojau, nenorėjote man bilieto parduoti, o būtų mane štai čia ir išlaipinę...“
Čia išgirdau tokį vairuotojo atsakymą, kad iš nuostabos susiraitė ausys.
„Tai kam save taip nužemini, kad už paslaugas baltais centais imi?“ Suprask, merginą netiesiogiai išvadino prostitute. Ir viskas – dėl kelių smulkaus nominalo monetų.
Ar vyriškiui tai tikrai atrodė normalu? Užjaučiu jo motiną, žmoną ir dukras, jei tokia pat pagarba namuose atitenka ir joms. Ir tai tikrai nebuvo atsakas ugnimi į ugnį – kaip jau minėjau, mergina tikrai bendravo su šypsena ir labai maloniai. Suprantu, kad smulkias monetas vairuotojui skaičiuoti nepatogu, bet jų tikrai nebuvo tiek jau daug, be to, kitų bilietą iš jo įsigyti keleivių nebuvo dar bent kelias stoteles, tad stabtelėjęs tikrai nebūtų ilgai trukęs monetas suskaičiuoti. Na, laikinas nepatogumas. Šyptelėjai ir pamiršai. Pasirodo, ne visiems taip atrodo...
Išlipdama labai norėjau nufotografuoti kortelę su vairuotojo vardu ir pavarde ir bičiules įspėti nors „Facebook“. Čia laukė dar vienas siurprizas: kortelės vairuotojas neturėjo. Nejučia dingtelėjo, kad toks elgesys primena interneto komentatorius: niekas nežino, kas aš toks, tad imsiu ir tauzysiu, kas tik ant seilės užeina! Įsiminiau tik autobuso numerius (...). Paskutinę stotelę autobusas turėjo pasiekti vos po pusės aštuonių sekmadienio vakare.
Nenoriu raginti neįžeidinėti moterų (gerbti vienodai reikia visus), nenoriu raginti meilikauti klientui. Vis dėlto bent elementari pagarba ir etiketas privalo išlikti. Jei į parduotuvę, kurioje nemaloniai aptarnavo, gali nesugrįžti, nuo viešojo transporto neišsisuksi. Didžiulė pagarba merginai, išlikusiai mandagiai tokioje situacijoje, o tu, anoniminis vairuotojau, tikiuosi, šiąnakt ramiai nemiegosi.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI komentaro pasiteiravo „Kauno autobusų“ Keleivių vežimo tarnybos vadovo Rimo Stankaičio. Jis nurodė kalbėjęs su autobuso vairuotoju, kuris prisipažino, kad kortelės, kaip mini skaitytoja, iš tiesų nebuvo įsidėjęs, nes „pamiršo“. Pasak R. Stankaičio, tai yra privaloma pagal pareigybines instrukcijas, tad vairuotojui šį mėnesį bus sumokėtas sumažintas atlyginimas (atlygis nusižengus gali būti sumažintas 10-20 proc. tam mėnesiui).
Vis dėlto, pasak R. Stankaičio, vairuotojas skaitytojos aprašytą situaciją lyg ir atsimena, tačiau, neigia sakęs įžeidžiančius žodžius, tik nurodęs, kad neturi smulkiųjų.