Visų pirma, jeigu tu sulaukei pensinio amžiaus ir esi savo laiku uždirbęs stažą Lietuvos Respublikoje, tai už tą laikotarpį net nesvajok gauti priedo prie pensijos, nors tau ir priklauso. Taigi, vietoje to, ką turėtum gauti, gausi tik 215 eurų. Ir kur besikreiptum, tau visi kartos: „Jūs nesate deklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvoje.“ Taip numatyta 1996 metais pono Brazausko pasirašytame įstatyme.

Reiškia, tau reikia pragyvenus 20 metų, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, išsideklaruoti iš savo gyvenamosios vietos, nusipirkti nekilnojamojo turto Lietuvoje ir ten deklaruotis. Tokį absurdą sugalvojo mūsų valdžia. Kai kam net patikėti sunku, kad tokie dalykai vyksta Europos Sąjungos šalyje.

Dabar vyksta debatai dėl Seimo narių atlyginimų, atseit, Lietuva atsilieka nuo tokių šalių kaip Vokietija, Estija ir panašiai. O gal kas žino, pagal pensijų išmokas kokioj vietoj esame? Ogi priešpaskutinėje. Po Lietuvos – tik Rumunija.

Štai ir visa gerovė, ir demokratija bei lygybė. Todėl ir bėga, ir bėgs žmonės iš Lietuvos. Linkiu visiems geros dienos.

***

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai teigė, kad dėl papildomų pajamų galima kreiptis į šalį, kurioje gyvenama.

„Visų pirma, norime priminti, kad pilietybė nėra susijusi su senatvės pensija: nesvarbu, kokios valstybės pilietis esi, jei Lietuvoje turi įgijęs bent minimalų 15 metų stažą, Lietuva paskiria ir moka už jį socialinio draudimo senatvės pensiją.

Antras keliamo klausimo aspektas yra tai, ką skaitytoja vadina priedu už stažą. Tai nėra priedas už stažą, o mažų pensijų priemoka. Tai nėra socialinio draudimo pensijos dalis, ši priemoka yra šalpos pensijų sistemos dalis. Kitaip tariant, tai tam tikra parama mažas pensijas gaunantiems žmonėms. Tačiau kaip ir pačios šalpos pensijos, taip ir mažų pensijų priemokos yra mokamos tik Lietuvos gyventojams, nes jų paskirtis yra padėti būtent Lietuvoje gyvenantiems žmonėms.

Kitose valstybėse egzistuoja jų pagalbos priemonės mažas pajamas gaunantiems žmonėms ir jomis kitose valstybėse gyvenantys žmonės turėtų naudotis.

Mažų pensijų priemokos, kaip ir šalpos pensijos, kaip ir piniginė parama, yra finansuojamos iš Lietuvos valstybės biudžeto, o ne Sodros biudžeto lėšomis. Jei socialinio draudimo pensijas, kaip sako žmonės, „užsidirbamos“ ir jas, kaip jau minėjome, Sodra skiria ir moka už Lietuvoje įgytą stažą nepriklausomai nuo turimos pilietybės ar gyvenamosios vietos, tai visa papildoma finansinė parama, finansuojama visų Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais, yra skiriama tik gyvenantiems Lietuvoje. Taip yra ir su Šalpos pensijų įstatyme nustatytomis mažų pensijų priemokomis. Piniginės paramos išmokos taip pat neskiriamos mažas pajamas gaunantiems ir užsienyje gyvenantiems lietuviams“, – teigė specialistai.

Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič taip pat teigė, kad reikia atskirti, kas priklauso, o kas yra šalpos priemoka.

„Kiek galima suprasti iš laiško, skaitytoja turi omenyje ne pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką (jos mokamos ir tiems žmonėms, kurie gyvena užsienyje), o mažiausių pensijų priemoką, kurios ji negauna negyvendama Lietuvoje.

Kiekvieno žmogaus senatvės pensijos dydis priklauso nuo jo per visą gyvenimą įgyto stažo ir per visą gyvenimą įgytų senatvės pensijos apskaitos vienetų – tai yra, nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kiek socialinio draudimo įmokų sumokėjo. Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis, kuris šiais metais siekia 267 eurus. Tai yra, jei žmogui skirta pensija yra, pavyzdžiui, 220 eurų, jis gauna 47 eurų priemoką, kad visa jo gaunamų išmokų suma būtų ne mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.

Svarbu žinoti, kad priemoka yra ne pensinio pobūdžio, o šalpos išmoka. Šalpos pensijų įstatymas numato, kad tokios išmokos yra mokamos tik Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Kitaip tariant, net ir gyvendamas užsienyje žmogus gauna socialinio draudimo pensiją, į kurią įgijo teisę. Tačiau mažų pensijų priemoka yra papildoma valstybės parama, kuri mokama Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, todėl norėdamas gauti šią priemoką, žmogus turi būti deklaravęs gyvenamą vietą Lietuvoje arba būti įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą“, – teigė M. Kozič.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)