Moteris pasakojo apsipirkusi turgelyje, kuriame kartą per savaitę ūkininkai prekiauja šviežia bei rūkyta mėsa, duona, sausainiais, daržovėmis bei žuvimi.
Vieną trečiadienį ji pasakojo turgelyje įsigijusi šviežią jūros lydeką. Žuvis svėrė daugiau nei kilogramą – už ją moteris sumokėjo daugiau nei 7 eurus.
Pirkėjos teigimu, jai buvo įtikinamai paaiškinta, kokia tai puiki žuvis, nes joje, kitaip nei ežero lydekoje, yra mažai kaulų.
„Apsidžiaugiau, įsivaizduodama, kokie bus puikūs pietūs. Parsinešusi namo, nuploviau, išdarinėjau pabarsčiau druska ir palikau žuvį dubenyje ant stalo. Po pusvalandžio grįžau į virtuvę ir susiruošiau kepti. Vos pradėjusi barstyti prieskoninėmis žolelėmis, pamačiau besiraitančias baltas kirmėles“, – baisėjosi moteris.
DELFI kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kurios Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėjas, l. e. skyriaus vedėjo-valstybinio veterinarijos inspektorius pareigas einantis Mantas Staškevičius nurodė, kad skaitytojos atsiųstame vaizdo įraše sunku identifikuoti bei nustatyti, kokia parazitų rūšis yra užfiksuota – tai gali atlikti tik NMVRVI laboratorinio tyrimo būdu.
„Preliminariai galime tik nuspėti, kad tai yra Anisakis spp. nematodų lervos, kuriomis užkrėsta žuvis (šiuo atveju raumenys) negali būti pateikiami į rinką. „Anisakis“ šeimos kirmėlės ir jų lervos yra natūraliai paplitę praktiškai visose pasaulio jūrose ir vandenynuose, todėl jų visiškai išvengti yra neįmanoma. Jų mažiau aptinkama tik regionuose, kur nėra jūrų žinduolių (arba jų būna mažai). Vienas iš tarpinių kirmėlių šeimininkų yra įvairių rūšių laukinės žuvys ir galvakojai moliuskai (menkės, silkės, kalmarai ir kt.), kurių gana daug yra užsikrėtę šiais parazitais. Kadangi šių kirmėlių lervos į žuvis patenka su maistu, dažniausiai jų būna tik žuvų vidaus organuose, tai yra žarnyne. Taigi žuvis netrukus po sugavimo išdarinėjus jos gali būti švarios nuo parazitų ir atitinkamai apdorojus saugiai teikiamos į rinką. Reikėtų pabrėžti, kad žuvų maistinė vertė žmogui nuo to, kad jų žarnyne buvo kirmėlių lervų, nesumažėja.
Vis dėlto, Anisakis lervų kartais būna ir raumenyse. Rizika padidėja, jei sugavus žuvis jos iš karto neišdarinėjamos. Per tam tikrą laiką lervos gali migruoti į raumenis. Žmogus užsikrečia šiais parazitais, jei valgo žalias ar netinkamai apdorotas jūrose sugautas žuvis ar galvakojus moliuskus. Termiškai apdorojus ar išlaikius tam tikrą laiką sušaldytus žuvininkystės produktus visos lervos žūsta, todėl net vartojant atitinkamai apdorotas žuvis, kurių raumenyse buvo lervų, žmogus jomis neužsikrėstų“, – nurodė M. Staškevičius.
Jo teigimu, žuvis arba iš jos pagamint gaminiai, kurių raumenyse randama Anisakis spp. nematodų lervų arba jie netinkamai apdoroti (šalčiu) ir užkrėsti gyvais parazitais, kurie pavojingi žmonių sveikatai, negali būti vartojama žmonių maistui.
VMVT Vilniaus inspektoriai atliks prekeivio patikrinimą turgavietėje, tačiau kol kas tai dar nėra padaryta. Pirmąjį kartą į vietą nuvykę VMVT inspektoriai nerado prekiaujant skunde nurodyto prekiautojo, tad į vietą bus vykstama dar kartą.
DELFI kreipėsi ir į žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“, kuris koordinuoja mobiliuosius turgelius Vilniuje, vadovą Mindaugą Maciulevičių.
Jis nurodė, kad turgeliuose prižiūrima, kad ūkininkai tvarkingai prekiautų ir jų produkcijai kelia aukštus reikalavimus.
„Kartais mus patys ūkininkai kaltina, kad mes per daug reikalavom – atvažiavo, prekiavo pieno produktais be šaldytuvo. Mes neleidžiam tokių dalykų – prašom, kad neprekiautų, kad po to nebūtų tokių vartotojų skundų (...) Ta pirminė (patikra) visada būna, mes visada atkreipiam dėmesį, kad būtų laikomasi temperatūrinių rėžimų, kad būtų švaru, kad būtų tvarkinga viduj, kad patys vartotojai matytų, kad tai yra patikima, kad tai atitinka jų lūkesčius ir standartus. Lygiai taip pat VMVT periodiškai daro patikrinimus - ir planuotus, ir jeigu gauna kažkokį skundą, atvažiuoja pas individualius prekeivius (...) Aš netgi sakyčiau, kad lygiai tiek pat to dėmesio ar net daugiau gaunam, kiek ir didesnieji mūsų kolegos: nuolat vyksta tikrinimai, nuolat matuojamos temperatūros ir ne tik, ir kaip paviršiai atrodo, ir kokios dezinfekcijos priemonės, ir kaip apsirengę, ir ar praeita sanitarinė patikra ir visa kita“, - nurodė M. Maciulevičius.
Pasak jo, gavus nusiskundimą iš prekeivės, žuvies prekybininkams atvažiavus, jie dar kartą patikrins, ar jie prekiauja žuvimi, nedarydami pažeidimų.
Vis dėlto, šiuo atveju, M. Maciulevičius mano, kad dėl parazitais apkrėstos žuvies kalti ne prekeiviai – jis pritarė ir VMVT specialisto išsakytai nuomonei, kad paraitai žuvyje buvo iki jos sugavimo.
„Būna, pasitaiko Baltijos jūroj žvejojamoj žuvį tokių „fokusų“ – o žuvis buvo šviežia, ką tik pagauta, atvežta (...)“, - sakė jis.
Pašnekovo teigimu, jie pirkėjai gali perduoti kontaktus, kad prekeivis kompensuotų, pakeistų žuvį, kaip ir priklauso.
Antanas Ancelis, kuris yra atsakingas už žuvį, jos tiekimą turgeliui, DELFI sakė, kad žuvį įsigijusiai moteriai pinigai buvo grąžinti tą pačią dieną, jis taip pat paaiškino, kaip ši situacija susiklostė.A. Ancelis siūlė sunerimusiems internete pasižiūrėti filmukų, kuriuose Vakaruose šalia jūrų bei vandenynų gyvenantys žmonės paaiškina, kad į tokią žuvį reaguoja kitaip - manoma, kad tokia žuvis yra šviežiausia, taip dažnai teigia ir virtuvės šefai.
„Laukinė žuvis, kuri auga jūroj, vandenyne, minta dumbliais, įvairiomis žuvimis, kuriose gyvena kirmėlytės, ir jos apsigyvena toje žuvyje“, - kalbėjo pašnekovas. Pasak jo, kai kuriuose regionuose Šiaurės ir Baltijos jūrose tokios kirmėlės yra paplitusios. Vis dėlto, pašnekovo teigimu, po skundo, apie tai buvo pranešta žvejams ir jie pažadėjo toje vietoje, kur galima sužvejoti kirmėlėmis apkrėstos žuvies, nebežvejoti.
„Jeigu nori žmonės augintų žuvų, tai jie gali eiti į fermas, kur žuvis šeria kombikormais, antibiotikais, kad išvis nieko nebūtų, bet tai yra nesveika žuvis, ji yra užauginta dirbtinai“, - pastebėjo pašnekovas.
Jis patvirtino, kad tokios žuvies pardavinėti negalima, tačiau juokavo, kad rentgeno aparatų niekas neturi, bei pridūrė, kad tokio produkto negalima valgyti termiškai neapdoroto, kaip ir, pavyzdžiui, žalios mėsos.
