Norėdamas išsigryninti iš kortelės pinigus, sūnus pastebėjo, kad trūksta lėšų. Išrašas iš banko rodo, kad antstolė nurašė 53,24 Eur. Taip, tai turbūt ta 8 eurų bauda, gauta važiuojant be bilieto (baudos dydį sunkiai iškvočiau iš antstolės padėjėjos).
Klausimas: ar gali antstolis ar kitos institucijos nurašyti lėšas nuo nepilnamečio sąskaitos? Kodėl nieko nebuvo pranešta tėvams? Nei paštu, nei el. erdvėje nesame gavę pranešimų apie baudą, raginimą susimokėti... Juk geriau sumokėti 8 Eur, nei 55.13 Eur (su banko 0.87 Eur mokesčiu, 1.02 Registrų centro mokesčiu). Vaikas yra moksleivis, nedirba, savų lėšų neturi.
Jau sužinojusi apie gautą baudą ir kas teikė antstoliui vykdymui, paskambinau bendruoju VMI telefonu išsiaiškinti baudos dydį ir kt. Tačiau su manimi niekas nekalbėjo, nes aš nesu sūnus! Jie gali tik jam suteikti informaciją. Sužinojau tik tiek, kad galiu kreiptis į policiją (gal jie ką konkrečiau pasakys). VMI nurodė policijos telefono numerį, tačiau ilgai konsultavusi mergina taip pat paminėjo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, kad man, nepilnamečio mamai, negali teikti informacijos!
Klausimas: ar jau dabar tėvai nebeatsako už 16 m. vaiką?
Užburtas ratas... Norėčiau institucijų komentaro, o labiausiai, juristų išaiškinimo, kada galima nurašyti lėšas iš nepilnamečio sąskaitos? Ir kas atsitiktų, jei nepilnametis neturėtų sąskaitos banke?
Išvada: gryni pinigai yra gryni...
Iš anksto dėkoju.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.
DELFI kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir klausė, ar ištikrųjų nepilnamečių tėvams negali būti suteikta tokia informacija. Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė komentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.157 straipsnio 1 dalį, tėvai yra savo nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, ir kitus šiame kodekse nustatytus atvejus.
„Vadovaujantis minėta nuostata, tėvai, kaip įstatyminiai atstovai, turi teisę susipažinti su savo nepilnamečių vaikų asmens duomenimis. Tokios informacijos tėvai negalėtų gauti, jeigu jų nepilnametis vaikas yra emancipuotas, t. y. pripažintas jo visiškas veiksnumas“, – tvirtino ji.
VMI prie Finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova nurodė, jog administracine bauda už nusižengimus gali būti baudžiami asmenys ne jaunesni kaip 16 metų, o pranešimai apie baudą turėtų būti siunčiami ir paštu.
„Apie nusižengimą ir už tai paskirtą baudą bei jos apmokėjimo terminus žmogų visuomet informuoja baudą paskyrusi institucija. Pastaroji, visus baudos administravimui skirtus duomenis taip pat perduoda ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Todėl, kai gyventojas jam paskirtos baudos nesumoka per nurodytą terminą, VMI savo iniciatyva apie tai gyventojui primena – siunčia pranešimą e. būdu, o jei gyventojas nėra VMI e. paslaugų vartotojas (kaip gali būti šiuo konkrečiu Jūsų minimu atveju), pranešimai siunčiami ir klasikiniu paštu, pagal gyventojo registracijos adresą. Ne vėliau kaip per pusmetį nuo baudos sumokėjimo termino, VMI yra įpareigota baudos išieškojimą perduoti antstoliams“, – sakė ji.
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus vadovė Dovilė Arlauskaitė paaiškino, kad tėvams kilus klausimams dėl nuskaičiuotos skolos, pirmiausia reiktų aiškintis su antstoliu: „Bet kuris bankas, gavęs antstolio reikalavimą dėl lėšų pervedimo, privalo jį vykdyti. Nesutikdamas su antstolio veiksmais žmogus gali juos apskųsti. Toks skundas pateikiamas antstoliui. Jeigu antstolis atsisako jį patenkinti – persiunčiamas teismui. Todėl pirmiausia rekomenduotume susisiekti su išieškojimą vykdančiu antstoliu“.