Rinkimai. Taip, mūsų šalies atstovų rinkimai, padėjo man susipažinti su mano vyru. Dažnai girdžiu jaunų žmonių nusivylimą rinkimais, o aš atvirkščiai – prisimenu mūsų pažintį, galbūt būtume niekados nesusitikę. Abu užsispyrę ir apie meilę jokių kalbų, taip, tai mes, šiandien vyras ir žmona.
Vieną dieną man pasiūlė padirbėti per rinkimus, pabūti rinkimų komisijos nare. Taigi pirmą mano darbo dieną turėjau išdalinti pakvietimus žmonėms į rinkimus. Važiavau į nežinomą kaimą ir pirmyn. Pastačiau automobilį vidurį kelio – taip pasakoja maniškis – ir pradėjau krapštytis popieriuose.
O čia ir jis sustoja ir paklausia: „Ar Jums reikalinga pagalba, gal sugedo automobilis?“. „Oi ne, viskas gerai“,- o mintyse pagalvojau, koks mandagus žmogus, o pasirodo mano automobilis užtvėrė kelią. Taigi truputį patraukiau automobilį į šoną ir pirmyn pėstute po kaimą ieškoti rinkėjų. O čia ir vėl jis, mūsų žvilgsniai susitiko, aš pakėliau galvą ir pamačiau tą žvilgsnį, tą keistą žvilgsnį. Meilė iš pirmo žvilgsnio, kas žino, gal ir taip. Ką gį, įteikiau rinkėjo kvietimą ir pagaliau į namus, o po kelių dienų sulaukiau laiško feisbuke: „Gal nueinam ledų ar kavos?“.
Atrodo, kaip pasaka, parašė ir nuėjom kavos, bet realybė kitokia. Atrašiau jam, kad neturiu laiko kada nueiti kavos ar ledų. Taip buvau užsispyriusi ir įtikinti mane nueiti į pirmą pasimatymą jam reikėjo daug pastangų.
Sužinojo mano darbovietės adresą ir gėlės puošė mano automobilio langus,o taip, baltos rožės, o sako mūsų vyrai ne romantikai. Taip ir pagaliau finišas, sutikau nueiti į pasimatymą ir šiandien mes šeima. Ir kiekvieną kartą, kai vyksta rinkimai, mes susėdę prie stalo ir gerdami arbatą, vieni ar su giminėmis, mes prisiminame tą akimirką vėl ir vėl.